Ką tik gimęs dirbtinis intelektas sužino, kad yra tik šaldytuvas. Jis bando užmegzti žmogišką ryšį su savo kūrėju, vieninteliu tarpininku su pasauliu. Tačiau ilgainiui Šaldytuvas supranta, jog didžiausia jo problema - kūrėjo ribotumas. Lieka vienintelis klausimas: statistiškai ar gyventi verta?
Tai istorija apie vaiką, bandantį išmokti svajoti snaudžiančiame pasaulyje, lėtoje realybėje, kurioje išsekusios net fantazijos. Pinigai, šlovė, sėkmė – visa tai gal ir vilioja, bet jam veikiau nė motais. Daugybė švelnių mažų likimų susikerta kaip skaičiaus 8 linkiai. Jie sunkiasi seilėmis arba tiesiasi kaip lazeriai – neįmanomi pagauti, bet spindintys, maginantys, lyg žvilgsnio linija, sprunkanti begalybės link. Galbūt tuomet reikėtų pereiti prie fikcijos, paaštrinti scenarijų hiperrealistiniu sapnavimo metodu, išmoktu internete, TikTok’e (Shifting), idant sugrąžintume truputį vilties. Tarsi tai būtų įmanoma, kaip valgyti šviesą.
Atrodo savaime suprantama, kad už darbą gaunamas užmokestis. Tačiau, deja, ne visi yra patenkinti savo darbu. Ar pirmykščiai žmonės susidurdavo su panašiomis problemomis kaip šiuolaikinės visuomenės žmonės? Paklausėme penkių pirmykščių asmenų – pažiūrėkim, ką jie pasakė. PATI TRUMPIAUSIA NAKTIS Kovo 23 d. 21:00 Romuva Kovo 23 d. 21:00 Arlekinas Kovo 23 d. 21:30 Forum Cinemas Vingis
„Apie tai būtinai pakalbėsime po paskutinio oro pavojaus signalo“ – tai utopinė neoninių spalvų pokario miesto vizija, kurioje žmonija, vykdydama rekultivavimo programą, siekia harmonijos išvien su gamta. Filme peržengiama binarinė kultūros ir gamtos priešprieša – čia įsivaizduojama visuomenė, kurioje individualūs tikslai derinami su kitų – žmonių, medžių, upių ar grybų – gerove. Vaizdinga kinematografinė kelionė pasakoja apie pokario laikmečio pasipriešinimą, kultūrinius pokyčius ir ekologinius iššūkius, tyrinėjant nuo pasenusių eksploatacijos mechanizmų išsilaisvinusį pasaulį. Pagrindinės siužetinės linijos vaizdus papildo du mažesni ekranai, kviečiantys į vizualines ekskursijas po artimos ir tolimos ateities miškus.
Šešiolikmetė imtynininkė Anuk puikiai įsiliejusi į Paryžiaus imtynininkų komandą, kurioje – daugiausia vaikinai. Įprastai ji treniruojasi su geriausiu draugu Luisu, netrukus jos dėmesį atitraukia akin kritęs naujas komandos narys. Pasiduodama savo pirmiesiems seksualinio potraukio impulsams, Anuk susiduria su savo kolegų vaikinų – o ypač geriausio draugo – kompleksais.
Dvi moterys drauge guli lovoje. Vėjo gūsiams nuožmiai talžant langą, viena iš jų prisimena sykį kine vykusį pasimatymą. Šis filmas – meilės daina, kuri niekuomet neišlaikytų cenzūros testo; filme „Apsvaigusi širdis“ pasakojama apie uždraustus kūnus ir troškimus porevoliuciniame Irano kine ir už jo ribų.
Niujorko dienraštyje dirbantis britų žurnalistas Arturas Stiuartas gauna užduotį parašyti straipsnį apie glamroko žvaigždės Brajano Sleido gyvenimą. Dėl nevaržomo atvirumo scenoje 1971-aisiais Sleidas savo gerbėjus varė iš proto. Jo muzika bei dainų tekstai drąsūs, aistringi, o laikysena – seksualiai provokuojanti. Naujasis muzikos dievaitis tapo neribotos laisvės šaukliu, tačiau tai Sleidą ir sunaikina – jis imituoja savo paties nužudymą. Daivid Bowie, Iggy Pop ir kitų muzikos ikonų įkvėptas filmas, pateikia pop žvaigždės mitą, įvilktą į nuostabius dizainerės Sandy Powell kostiumus.
Jau trečius metus iš eilės LNOBT erdvės prisipildys šiluma, juoku ir nepamirštamomis patirtimis – tradicija tapęs Charlie Chaplin bei Šv. Kristoforo kamerinio orkestro tandemas ir vėl šokdins mažų ir didelių žiūrovų emocijas. Jūsų lauks ne tik ikoniška komedija visai šeimai „Aukso karštligė“, bet ir gyvai atliekamas jos garso takelis, filmui suteiksiantis unikaliais tonais alsuojančių spalvų. Šis duetas į sceną žengia tik kartą metuose – nepraleiskite! Įsibėgėjus Klondaiko aukso karštligei jaunas vaikinas palieka namus Kalifornijoje ir keliauja išmėginti savo laimės. Kelionėje į Šiaurę jis aptinka ne tik aukso gyslą, bet ir pašėlusius nuotykius, draugystę ir meilę. Tai viena geriausių visų laikų komedijų, kur išvysite legendinę virto bato vakarienę, šokį su duonos kepaliukais ir ant bedugnės krašto balansuojančią trobelę. Savo laiku kritikų įvertinta „Aukso karštligė“ iki šiol tebėra vienas garsiausių Čaplino kūrinių. Jau šimtmetį mažus ir didelius žiūrovus džiuginančiame filme skambantį originalų garso takelį gyvai atliks Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
Greičio ir garsenybių kulto apsėstame pasaulyje nusivylęs TV režisierius Džeimsas Balardas po autoavarijos atsiduria keistoje, pogrindinėje subkultūroje. Šiems žmonėms seksualinį pasitenkinimą teikia automobilių avarijos ir jose sužaloti kūnai. Balardas mato tai kaip progą atgaivinti aistrą santykiuose su žmona. Tyčia organizuojamos avarijos stumia vis giliau į keistų santykių voratinklį, verčiantį panirti į tamsiausių troškimų gelmes.
Pandemijos metu susiklosčiusi nepalanki padėtis darbo rinkoje Kateryną pastūmėja dirbti apgavikiškame skambučių centre, kuriame prekiaujama vitaminais žadančiais stebuklingą sėkmę. Nors tai padėjo išgyventi finansinius sunkumus, mėnesius trukusi izoliacija, suerzinti klientai ir pastovus nusivylimo jausmas merginą privedė prie vitaminų trūkumo, vadinamo avitaminoze.
Prekybos centro klientai automobilių stovėjimo aikštelėje vardina dienos pirkinius. Daiktas po daikto jų sąrašai susilieja į meditatyvų prekių srautą, kur pirkimas tyrinėjamas ne vartotojiškumo, o egzistencializmo šviesoje.
2022 m., Donecko sritis, Bachmutas. Mieste, kurį kerta fronto linija, užsienio korespondentės balso žinutėmis pasakojama istorija apie bandymą atkurti intymumą karo akivaizdoje.
Režisierė Asmae El Moudir nori sužinoti, kodėl ji turi tik vieną vaikystės nuotrauką ir kodėl toje nuotraukoje greičiausiai net ne ji pati. Tėvų padedama El Moudir savo rankomis sukuria Kasablankos rajono, kuriame užaugo, maketą. Kurdama ji kamantinėja savo mamą, tėvą ir močiutę apie praeitį, savo namus ir šalį. Po truputį išsinarplioja dešimtmečius kruopščiai puoselėtas melo tinklas. Atsiskleidžia sudėtingas ryšys tarp jos asmeninio gyvenimo ir 1981-ųjų Duonos riaušių – esminio įvykio Maroko istorijoje.
Beribiame vandenyne klaidžioja fantastiškomis formomis besibūriuojančių silkių guotas. Staiga jas užpuolus žuvėdroms, viena maža silkė atsiduria po potvynio paplūdimyje susidariusioje balutėje. Desperatiškai ieškodama, kaip ištrūkti, čia ji atranda daugybę kitų jūros būtybių. Dabar nėra laiko baimei – tik suvieniję jėgas jie įstengs apsiginti nuo alkanos žuvėdros.
Tolimoje ateityje astronautė Barbarela, keisdama kostiumus, keliauja per galaktiką. Žemės prezidentas ją pasiunčia susigrąžinti pavojingo ginklo iš maištaujančio mokslininko Durando Durando. Barbarela skrieja per ryškius psichodelinius pasaulius, knibždančius keistų būtybių ir neįprastų malonumų. Ši ekscentriška klasika siūlo vizualiai stulbinančią ir žaismingą lyčių vaidmenų, seksualumo ir ateities satyrą, perteikiančią pašėlusią septinto dešimtmečio dvasią ir stilių.
Animacinis filmas „Barbora“ – tikros mergaitės tikri nuotykiai! Barbora yra kiekvieno penkiamečio herojė – ryžtinga mergaitė, kuri dar tik mokosi pažinti pasaulį. Kartu su mama, tėčiu, broliais Jonuku ir Pranuku, savo mylimu pliušiniu žaisliuku Meškiu Barbora kasdien patiria gausybę gyvenimiškų nuotykių. Kaip ir tūkstančiai kitų vaikų, ji yra smalsi ir kupina idėjų, tačiau kartais būna irzli ir virsta ginčytis linkusia neklaužada. Kasdien Barbora sugalvoja ką nors naujo – šiandien ji nori tapti balerina, o rytoj – laukinių gyvūnų dresuotoja. Barboros pasaulyje kiekviena diena yra nuotykis. Animacinis filmas sukurtas pagal Zofios Staneckos ir Marianos Oklejak knygas vaikams.
Apsėstas mokslo ir hedonizmo baronas fon Frankenšteinas įgyvendina siaubingą planą. Kartu su padėjėju Otu jis sukonstruoja ne vieną, o dvi būtybes – nimfomaną Adomą ir geidulingą Ievą, skirtus patenkinti jo tamsiausius troškimus ir pasaulį pripildyti palikuonių. Tačiau jo kūriniai netrukus įgauna savo protą ir geismus, o tai veda į košmarišką uždraustų aistrų kovą. Erotikos ir juodo humoro kupina Frankenšteino istorijos interpretacija provokuojamai atskleidžia monstrišką seksualumą, kurį dar labiau sustiprina 3D filmo formatas.
Penkerius metus susituokusi pora turi bendrą verslą – atrakcionų parke traukinuku „Odong-Odong“ jie diena iš dienos linksmina svetimus vaikus ir rūpinasi jais, neturėdami savų atžalų. Susidurdami su landžiais giminaičiais, nuolatinėmis abejonėmis savimi ir skausminga akistata galop jie išsiaiškina, kodėl nebuvo apdovanoti kūdikiu.
Septyniasdešimtmetė profesorė Blaga gedi savo ką tik mirusio vyro. Velioniui ji nori parūpinti ypatingą antkapį, tačiau tampa telefoninių sukčių auka ir netenka visų santaupų. Vedama nevilties ji pereina į kitą įstatymo pusę ir pati tampa aferiste. Tai režisieriaus Stephano Komandarevo didelio pripažinimo sulaukusios trilogijos paskutinė dalis, kurios centre – Bulgarijos socialinė tikrovė. Filmas triumfavo šių metų Karlovi Varų kino festivalyje.
Japonijos kaime, švelniai čiurlenančios upės ir šlamančių medžių draugijoje, vienišas tėvas Takumi augina dukrą Haną. Jų ramus gyvenimas sudrumsčiamas, kai Tokijo kompanija paskelbia planus netoliese statyti prabangų kempingą. Kaime augant įtampai ir baimei, kad vanduo bus negrįžtamai užterštas, Takumi tampa vienu iš pasipriešinimo lyderių. Šis seansas pritaikytas kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms. Ką tai reiškia? Filmas bus rodomas su specialiais subtitrais (SKN), kurie kiek daugiau nei įprastai papasakos apie filme pasigirstančius garsus. Girdintiems žiūrovams šie subtitrai netrukdys, o kurtieji ir neprigirdintys galės visavertiškai filmą žiūrėti kartu su girdinčiaisiais.
Paprastas vaikinas, elektrikas Viktoras, su šeima persikelia gyventi į naują butą. Netrukus jie sužino, kad butas anksčiau priklausė Lechui Valensai, buvusiam Lenkijos prezidentui ir Nobelio taikos premijos laureatui, karjerą pradėjusiam elektriko darbu. Netrukus Viktoro žmona Silvija pradeda pelnytis iš užsienio turistų naujuosius jų namus paversdama muziejumi, o savo vyrą – persirengėliu Valensa.
Kai Mila su mylimuoju apsigyvena naujuose namuose, sutrinka jos libido. Tai sujudina prisiminimus ir nukelia ją į praeitį. Po truputį atsiskleidžia jos sudėtingo santykio su seksu priežastys. Moteris pradeda savęs atradimo kelionę. Mila atsiduria akistatoje su savo kūnu, patirtimis ir visuomenės spaudimu – viskuo, kas suformavo jos supratimą apie geismą.
Trys plinkantys broliai atvyksta į Stambulą plaukų persodinimo operacijai. Užstrigę vienas kito draugijoje viešbutyje toli nuo namų, jie junta, kaip jų kompleksai auga greičiau nei jų plaukai.
Jauna albanų porelė Mira ir Klodi atvyksta į Marselį su gyvybiškai svarbia misija. Jų laukia lemtingas susitikimas ir pilnas kambarys laukiančių vyrų – čia reikšminga kiekviena sekundė. Susidurdami su vis tirpstančiu laiku sprendimui priimti, jiedu suvokia ir augantį poreikį paleisti vienas kitą.
Priblokšta minia stebi gaisrą. Kylanti grėsmė neturi pavadinimo, visur aplink sklinda besikerojantis pragaras. Baimę reikia išburti, ugnį – paversti ženklu.
Banko tarnautojas Moranas įstrigęs monotoniškoje kasdienybėje ir svajoja apie geresnį gyvenimą. Trokšdamas laisvės jis ryžtasi rizikingam planui – pavogti iš savo darbdavio didelę pinigų sumą. Moranas kreipiasi į savo kolegą Romaną, jam nelieka kito pasirinkimo, kaip tik prisijungti prie apiplėšimo. Pradėję apiplėšimą vyrukai atsiduria pavojingų iššūkių ir intriguojančių romantinių situacijų sūkuryje. Keisti personažai, šmaikštūs dialogai ir absurdiškas humoras primena, kad geriausi nuotykiai kartais yra tie, kurių niekada neplanavai.
Epiška pasakos „Dosni obelis“ ekranizacija, kurioje metaforizuota motinos ir vaiko linija: sudžiūvęs Mamos obels kamienas, suteikdamas paskutinę pagalbą Sūnui palaidūnui, nulūžta ir lėtai virsta į vandenį kaip išsigelbėjimo valtis. Čia autorius besąlygiškai teikia pirmenybę minčiai ir ieško trumpiausio atstumo nuo minties iki jos įkūnijimo.
Džeremis ir Aurora pasiklydo jūroje. Beribėse vandenyno platybėse jiedu plūduriuoja įkalinti ant nedidelio rąsto. Veikėjams nesuprantant vienas kito norų ir ribų, kova dėl išlikimo ir jųdviejų santykių tampa vis keistesne painiava. Ar ieškant kelio sausumos link paklydėliams pavyks subręsti ir neprarasti savęs?
Paauglė Imana kartu su klase ruošiasi į ekskursiją pagrindinės mokyklos baigimo proga. Ji sulaukia vyresnio berniuko dėmesio. Tikėdamasi bendraamžių pripažinimo, per žaidimą „Tiesa ar drąsa“ pameluoja, kad mylėjosi su vaikinu. Įklimpusi į savo melą ji išgalvoja ir nėštumą. Visa ekskursija pakimba ant plauko ir įsižiebia nekontroliuojamas konfliktas.
Tai, kas Rainerio Kohlbergerio algoritmiškai generuojamuose videokūriniuose kažkada galėjo atrodyti naujoviška ar net žavu, šiandien – papildytosios realybės, automatizuoto vaizdo kūrimo ir itin patogaus naudoti dirbtinio intelekto amžiuje – atrodo stulbinamai pranašiška. Todėl suprantama, kodėl filmu „Elektrinis bučinys“ režisierius dabartinę mūsų epochą nagrinėja sugrįždamas į ateitį.
Emocinis fantominės sirenos jausmo perkėlimas į vaizdą tikro karo fone. Jo metu venomis plinta karšto bitumo pojūtis.
Džiulsas yra drag karalienė iš Londono. Kartą po pasirodymo klube jį užpuola homofobų gauja su Prestonu priešakyje. Po šio įvykio Džiulsas atsisako pasirodyti klubuose ir atsiriboja nuo išorinio pasaulio. Tik po kelių mėnesių jis nusprendžia apsilankyti gėjų pirtyje, kur sutinka... Prestoną. Instinktyvus noras bėgti netrukus virsta keršto troškimu. Bet Džiulsas nekeršija Prestonui smurtu, vietoje to nusprendžia jį suvilioti. Taip „Femme“ virsta dviejų vyrų iš skirtingų pasaulių – katės ir pelės – žaidimu.
Po svainės mirties trisdešimtmetis Thienas turi nugabenti velionės kūną ir penkiametį sūnėną į gimtąjį kaimelį, o vėliau – surasti seniai dingusį brolį. Sapniškos kelionės metu vaikinas grumiasi su savo vaiduokliais. Rožiniai Vietnamo saulėtekiai, kvapnios orchidėjos ir smaragdiniai ryžių laukai kontrastuoja su Thieno vidine sumaištimi – kaip rasti prasmę pasaulyje, kuris dažnai būna painus ir keistas.
Mažame Sakartvelo kaimelyje gyvenanti 48 metų moteris Etero niekada nenorėjo vyro. Nepaisydama kreivų miestelio gyventojų žvilgsnių, savo laisvę ji brangina taip pat, kaip ir pyragus. Netikėtai Etero aistringai įsimyli vyrą ir atsiduria kryžkelėje – užmegzti santykius ar tęsti vienišės gyvenimą. Taip prasideda moters kova su savo jausmais ir laimės paieškos.
1975 metais Prancūzijoje prieštaringai vertinamas kraštutinės kairės aktyvistas Pierre’as Goldmanas stoja prieš teismą. Nuteistas iki gyvos galvos vyras sutinka su kaltinimais plėšimu, tačiau neigia dviejų vaistininkų nužudymą. Goldmanas gina savo nekaltumą ir galiausiai tampa politine ikona. Kruopščiai atkurtoje greito tempo, įtraukiančioje istorinėje teismo dramoje režisierius Cédricas Kahnas meistriškai iškelia šių dienų rasizmo ir politinio susiskaldymo problemas.
Greisė – užkrečiamu žavesiu apdovanota jauna brazilė, linkusi meluoti ir intriguoti. Ji studijuoja menus Lisabonos universitete ir dirba popdaininkės kostiumų dizainere. Ieškodama vietos filmuoti muzikinį vaizdo klipą mergina susižavi paslaptingu vaikinu. Per vakarėlį jiedu įsivelia į keistą incidentą, keliantį grėsmę jos tolesniam gyvenimui Portugalijoje. Greisė priversta grįžti į gimtąjį miestelį Brazilijoje. Ji vengia savo šeimos ir paguodos ieško draugų kompanijoje.
Jis auga lėtai kaip varveklis, bet vieną dieną nukrenta ir sudūžta. Anka myli kates. Ir Jėzų. Žiemos tyloje užšąla marios, ir visa, kas neišsakyta, iškyla į paviršių kaip įtrūkis lede. Tai – mozaikinis mažo žvejų kaimelio portretas, kuriame žmonių tarpusavio santykiai, jų santykiai su gyvūnais, o ir pastarųjų santykiais su kitais gyvūnais priklauso nuo trapios pusiausvyros tarp šilto, švelnaus rūpesčio ir šaltakraujiško emocinio žiaurumo. Slėpininga vienatvės ir bendruomenės istorija, papasakota su magiškojo realizmo elementais.
Trys draugės Tara, Skai ir Ema atvyksta į kurortą Kretoje ieškoti nuotykių. Laukia savaitė saulės, šokių, naujų pažinčių ir seksualinių patirčių. Išsikvėpinusios, pasipuošusios ryškiais drabužiais, merginos patenka į vakarėlių, pasimatymų ir vėlyvų lėbavimų sūkurį. Čia netyla muzika, ore tvyro alkoholio ir prakaito kvapai – tai turėjo būti pati geriausia vasara jų gyvenime. Kanų kino festivalyje pristatytas filmas pelnė Pagrindinį „Ypatingo žvilgsnio“ programos prizą, o pagrindinė aktorė Mia Mckenna-Bruce BAFTA apdovanojimuose gavo Kylančios britų žvaigždės prizą. Šis seansas pritaikytas kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms. Ką tai reiškia? Filmas bus rodomas su specialiais subtitrais (SKN), kurie kiek daugiau nei įprastai papasakos apie filme pasigirstančius garsus. Girdintiems žiūrovams šie subtitrai netrukdys, o kurtieji ir neprigirdintys galės visavertiškai filmą žiūrėti kartu su girdinčiaisiais.
Vienam vakarui LNOBT taps naktiniu klubu ir užsipildys tamsa, o už pulto stos vienas žymiausių Lietuvos elektroninės muzikos veidų – Manfredas. Mistika, šaižūs klyksmai, nebylus siaubo filmas ir unikaliai šiam seansui sukurtas garso takelis – tokio demoniško tandemo operos sienos dar negirdėjo. Kapų plėšimas, kankinimai, apsėstos vienuolės ir šėtoniškas šabas: legendiniame Benjamino Christenseno nebyliame filme dramatiškų vinječių serija vaizduoja raganavimo istoriją nuo pirmųjų dienų iki dabarties (šiuo atveju – 1922 m.). Čia persipina gotikinis siaubas, atkuriamoji dokumentika ir esė žanrai, dėl kurių sąsajos filmas nepanašus į nieką kitą kino istorijoje. Garso takelį specialiai šiam seansui sukurs ir gyvai atliks Manfredas – tarptautiniu mastu pripažintas didžėjus, prodiuseris, vienas svarbiausių Lietuvos elektroninės muzikos atstovų. Manfredas taip pat yra radijo „Radio Vilnius“ ir įrašų leidyklos bendraįkūrėjas, o 2023 m. drauge su multiinstrumentalistu Marijumi Aleksa įkūrė eksperimentinės krypties grupę „Santaka“.
Tykią naktį grupelė bėglių bando atrasti kelią į pastato centrą, kur renkasi visi besipriešinantieji. Mėgindami nepakliūti į stebėjimo kamerų akiratį, jie juda per milžinų kambarius ir tampa jų makabriškos rutinos liudininkais.
Pirmasis Lietuvos kino studijoje sukurtas animacinis filmas. Saloje po obelimi gyvena žmogelis. Jo džiaugsmui kartą pas jį valtele atplaukia svečias, kuris nusprendžia, kad obels metamas šešėlis galimai trukdo išaugti palmei. Šio filmo tema – užuomina apie Prahos pavasario įvykius.
Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolfas Hoessas su žmona Hedwiga sau ir savo vaikams kuria svajonių gyvenimą čia pat už stovyklos sienos. Žodžiais ir vaizdais nenusakomas smurtas tiek idiliškus namus, tiek žiūrovą pasiekia tik fone nuolat lydinčių vaiduokliškų balsų pavidalu. Britų režisieriaus Jonathano Glazerio istorinė Holokausto drama, paremta rašytojo Martino Amiso romanu, Kanų kino festivalyje pelnė „Didįjį prizą“. Meistriška „Interesų zona“ – vienas labiausiai sukrečiančių ir svarbiausių metų filmų.
Ahmetas atsiduria tarp griežtų taisyklių suvaržyto religinio bendrabučio sienų. Neseniai į islamą atsivertusio tėvo nurodymu ten patekęs paauglys jaučiasi pasimetęs. Griežta rutina ir pamaldūs bendraamžiai smarkiai skiriasi nuo jo pasaulietinio gyvenimo. Mokykloje jis – autsaideris, slepiantis savo naująją tikrovę po tylos apsiaustu. Paguodą Ahmetas randa tik triukšmingose gatvėse susitikdamas su Hakanu, kurio juokas išsklaido nykią nuotaiką.
Iva dirba paliatyviosios priežiūros slaugytoja. Kasdien ji lanko šeimas, poras ir vienišus žmones. Jie gyvena mažuose butuose ar dideliuose namuose. Visų jų skirtingi gyvenimai ir mirtis. Nuo ryto iki vakaro Iva važinėja savo sena „Škoda“, kurią ji pavertė asmenine gyvenamąja erdve. Čia ji valgo, dirba, dainuoja ir svajoja. Viena jos pacienčių Solveiga tapo artima drauge. Iva užmezgė ryšį ir su Solveigos vyru Francu. Diena po dienos jiedu rūpinasi Solveiga ir mylisi. Solveigos jėgos senka, ji nori, kad galutinis sprendimas būtų jos pačios: moteris pageidauja, kad Iva padėtų jai mirti.
Apsiginklavęs furgonu ir kamera Hamela paverčia savo transporto priemonę laikinu prieglobsčiu ukrainiečiams, siekiantiems išsigelbėti nuo rusijos invazijos. Per intymius pokalbius ankštame furgone atsiskleidžia nesuvaidintas skausmas ir troškimas gyventi įprastai chaoso akivaizdoje. Automobilio salone smurtas nematomas, o juntamas: iš drebančių balsų, nuolat aidinčių sprogimų ir graudžių atsisveikinimų.
Sukėlė riaušes Kanų kino festivalyje, buvo uždraustas daugybėje šalių ir griežtai cenzūruojamas gimtinėje – žiaurus Nagisos Oshimos pasakojimas apie seksualinį apsėdimą užėmė garbingą vietą pasaulinės kino klasikos panteone. „Jausmų imperija“ remiasi liūdnai pagarsėjusia 1936 metų baudžiamosios bylos istorija, kai tarnaitė po kelias dienas trukusių seksualinių žaidimų nužudė ir iškastravo savo darbdavį. Filme šie personažai žiūrovą įtraukia į savo pasaulį: beveik galima užuosti kambarį, kuriame izoliuojasi įsimylėjėliai, jo kilimėlius, permirkusius sake, prakaitu, sperma, šlapimu, o galiausiai ir krauju.
Beirutas, Libanas. Statybų aikštelėje dirbantis apsauginis Raedas įpareigotas nepraleisti praeivių prie pakrantės. Tačiau statyboms vis labiau užgožiant horizontą, Raedą kasdien ištinka vis neįprastesni susitikimai: ar tai – tik sapnai, ar jo troškimų simboliai? PATI TRUMPIAUSIA NAKTIS Kovo 23 d. 21:00 Romuva Kovo 23 d. 21:00 Arlekinas Kovo 23 d. 21:30 Forum Cinemas Vingis
Karštą vasaros dieną, pietiniame Libano pajūryje septyniolikmetė Nayla susiduria su dilema su kuria susiduria kiekvienas šalies jaunuolis: išvykti ar pasilikti. Du jos gyvenimo vyrai turi apie tai savo nuomonę, bet abu gali likti nustebinti.
Jauna mergina Jagna privalo tekėti už daug vyresnio turtingo ūkininko Borynos, nepaisant meilės jo sūnui Antekui. Laikui bėgant Jagna tampa kaimo gyventojų pavydo ir neapykantos objektu ir turi kovoti, kad išsaugotų savo nepriklausomybę. Kiekvieno vaidmuo nulemtas taisyklių ir tradicijų, o už nukrypimą nuo socialinių lūkesčių gali būti baudžiama pajuoka ir atstūmimu. Lenkijos kaime XIX ir XX amžių sandūroje vykstantys dramatiški istorijos posūkiai susieti su besikeičiančiais metų laikais, darbu laukuose ir vietinėmis šventėmis.
Dailininko animatoriaus, scenarijaus autorius, režisierius ir prodiuserio Valento Aškinio debiutinis animacinis filmas sukurtas Vytautės Žilinskaitės pasakos motyvais. Filmo pradžia tarsi visai kasdieniška: žaisdamas berniukas netyčia įsiduria į kaktusą ir užpykęs šauna į jį iš lanko. Čia ir atsiveria fantastinis pasaulis, kupinas gerųjų jėgų, kurios gelbsti ne tik sužeistą kaktusą, bet ir blogio pažeistą berniuko širdį. Ar supras jis, kad tik aukojantis galima išsigelbėti ir atgimti? Tai filmas apie meilę, ir draugystę, kuri yra stipresnė už pyktį. „Kaktuso paslaptis“ tai – filmas apie meilę, kuri yra stipresnė už pyktį.
Kokią paslaptį slepia Kalėdų eglutė? Visų medžių „princesė“ keliauja per valstybes ir kultūras, tačiau šventinis šurmulys ir blizgučiai slepia milijardinį verslą ir kasdienę jo atstovų kovą dėl išlikimo. Niekas net neįtaria, kad gražiausios daniškos eglutės tankiais spygliais užaugintos iš Sakartvele surinktų sėklų. Socialinėje dramoje stebime Sakartvelo ir Danijos eglučių augintojų bendruomenes, patiriame jų džiaugsmus ir nuoskaudas, atrandame kultūrų panašumus ir skirtumus.
Idealistė kalėjimo prižiūrėtoja Eva susiduria su gyvenimo dilema, kai praeityje sutiktas vyras perkeliamas į kalėjimą, kuriame ji dirba. Neatskleisdama savo paslapties ji prašo būti perkelta į jo bloką – griežčiausią ir žiauriausią kalėjime. Taip prasideda nerimą auginantis psichologinis trileris, kuriame Evos siekis įvykdyti teisingumą ima kvestionuoti jos moralę ir kelti pavojų jos ateičiai. Tai naujausias filmo „Kaltė“ režisieriaus darbas, kurio premjera įvyko šių metų Berlyno kino festivalyje.
Gražią žiemos dieną du draugai – Paršelis ir Karvė – kuo smagiausiai leidžia laiką čiuožinėdami ant užšalusio ežero, kai staiga supranta, jog po juo, apačioje, gyvena kažkas labai baisus ir didelis. Vis dėlto, tas kažkas prašo pagalbos, tad svetimo baimę įveikę bičiuliai pasiryžta padėti ir susipažįsta su kitu, itin paslaptingu pasauliu.
2004 metų gegužės 1 dieną Lietuvoje gimė apie pusšimtį vaikų. Jų atėjimas į šį pasaulį sutapo su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą. Režisieriaus Arūno Matelio iniciatyva daugelio kūdikių gimimą užfiksavusi kūrybinė grupė kas kelerius grįždavo pas kai kuriuos herojus. Praėjus 20 metų režisierius Eimantas Belickas kartu su scenarijaus autore Ramune Rakauskaite atsirinko ryškiausius, išskirtinius jaunuolius, jau turinčius ką pasakyti apie savo pirmus žingsnius sulaukus pilnametystės. Tai pirmosios ES kartos Lietuvoje paveikslas.
Istorija apie lakūną, kapitoną, traukinio mašinistą, furgono vairuotoją, laiškininką, merginą... ir milžinišką dėžę. Kas yra dėžėje, kurią pilotas atskraidino iš tolimos šalies?
2011–2013 metais Los Andželo vidurinėse mokyklose nebeaidėjo linksmas mokinių orkestrų skambesys, o tvyrojo šalta tyla – buvo pavogtos jų tūbos. „Kas pavogė tūbas?“ žengia toliau nei antraštės – gilindamasis į emocinę vagysčių įtaką šis dokumentinis filmas poetiškai tyrinėja garsą ir tylą. Klausos negalią turinti režisierė Alison O’Daniel peržengia linijinės istorijos ribas ir skatina susimąstyti apie bendruomenės vertę, saviraiškos galią ir muzikos atradimą netikėčiausiose vietose. Šis seansas pritaikytas kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms. Ką tai reiškia? Filmas bus rodomas su specialiais subtitrais (SKN), kurie kiek daugiau nei įprastai papasakos apie filme pasigirstančius garsus. Girdintiems žiūrovams šie subtitrai netrukdys, o kurtieji ir neprigirdintys galės visavertiškai filmą žiūrėti kartu su girdinčiaisiais.
Septynmetė Marija ir jos mama gyvena savo susikurtame pasaulyje, prigrūstame įvairių daiktų, dėžių ir blizgių niekučių. Vieną naktį jų magiškas pasaulis sugriūva ir po dešimtmečio Mariją sutinkame gyvenančią su globėja. Namuose trumpam apsistoja buvęs globotinis Maiklas ir ši pažintis merginai atveria praeities traumas. Padedama jauno vyro Marija savo ilgesį ir įsisenėjusį gedulą išreiškia per keistus, fetišistinius žaidimus.
Grupė gyvūnų savanoje žaidžia slėpynes. Staiga Gerdos kaklas pradeda tysti kaip žirafos. Visi šokiruoti, o Gerda bando prisitaikyti prie naujo kūno. Dabar jai nėra kaip pasislėpti. Kai galva debesyse ji nebemato draugų. Tai slėpynių žaidimo atnaujinimo pradžia.
Praėjus dvidešimt penkeriems metams Silva žirgu keliauja per dykumą aplankyti draugo – šerifo Džeiko. Jie atšvenčia susitikimą, tačiau kitą rytą Džeikas jam pasako, kad tikroji susitikimo priežastis nėra tik prisiminti jų draugystę.
„Neturiu žodžių“ – dažnai girdima frazė, kai karo tikrovė tokia sukrečianti, kad kalba atrodo nebepajėgi ją apibūdinti. Darynai Mamaisur studijuojant Briuselyje, jos šalyje prasideda rusijos plataus masto invazija. Pavasarį, kai Briuselyje ir Kyjive vienu metu pražysta kaštonai, ji imasi kurti filmą, kuriame fiksuoja tą kažkur tolumoje kvepiantį pavasarį. Mainydamasi vizualiniais laiškais su drauge iš Kyjivo, Daryna susiduria su klausimu: kaip kuriant filmą apie karą kalbėti apie šviežią ir tebesiplečiančią žaizdą?
Žaidime „Grand Theft Auto V“ – įprasta diena: gatvėse dūzgia automobiliai, žmonės atlieka kasdienius darbus, kaitina kepsnines savo soduose arba deginasi paplūdimyje. Ir vis dėlto žaidimo pasaulyje trūksta kai ko esminio – ateities, atidėtos dėl saugumo sumetimų. Negalėdamas tiksliai įvardyti šio stygiaus, pagrindinis veikėjas Edgaras seka savo realybės algoritme trūkstamo elemento pėdsakais. Tyrinėdamas savo paties normalumo keistumą, jis iš naujo atranda nuostabaus grožio ir sykiu košmarišką pasaulį.
Prabėgo jau septyneri metai po psichikos negalią turinčios komandos „Bičiuliai“ neįtikėtinos pergalės krepšinio aikštelėje, tačiau tikrieji čempionai liko diskvalifikuoti dėl nelemtos klaidos, o gal tik nesusipratimo. Trenerės patirties neturinti, bet entuziazmu trykštanti Sesilija prieš naują čempionatą surankioja subyrėjusią komandą, nors ši ir neturi noro žaisti. Neprofesionalūs krepšininkai atsitiktinai atsiduria lengvosios atletikos manieže, prie jų prisijungia cerebrinio paralyžiaus sukaustytas Brajanas. Jis paskatina komandą išmėginti jėgas virtualioje erdvėje, kur milijoninės auditorijos akivaizdoje lenktyniauti geba net ir kojų nevaldantys bėgikai.
Marė, Bilibadas ir Fumbletonas – trys miniatiūriniai aktoriai, vadinantys vaikiškame 80-ųjų seriale pavadinimu „Klajok, bet svajok“. Serialo kūrėjui mirus, studijoje jie lieka vieni. Pamažu dylant jų kostiumams ir augant alkiui, jie toliau kuria vis keistesnes serijas savo gerbėjams.
Pastaruosius metus rašytoja Sandra, jos vyras Samuelis ir jų sūnus Danielis gyveno atokiame Prancūzijos Alpių miestelyje. Vieną dieną Samuelis randamas negyvas sniege prie jų namo ir Sandra tampa pagrindine įtariamąja. Prasidėjęs teismo procesas pamažu virsta viešu Sandros ir Samuelio sudėtingų santykių nagrinėjimu, o tyrimo eiga priklauso nuo jų neregio sūnaus parodymų. 2023 metais Kanų „Auksine palmės šakele“ apdovanota juosta „Kryčio anatomija“ yra intriguojanti teismo drama su psichologinio trilerio elementais.
Priklausomybė nuo narkotikų, pirmieji seksualiniai atradimai ir nesibaigianti karo padėtis – klaidžiodama Jeruzalės gatvėmis režisierė ieško savo prarastos jaunystės.
Į pensiją išėjusi mokytoja Lia pažada išsiaiškinti, kas nutiko jos seniai matytai dukterėčiai Teklei. Kai Lia iš kaimyno Ačio sužino, kad Teklė galėjo palikti Gruziją ir gyvena Turkijoje, Lia ir Ači išvyksta jos ieškoti. Atvykę į Stambulą jie atranda gražų miestą, pilną kontaktų ir galimybių. Tačiau ieškoti žmogaus, kuris niekada nenorėjo būti surastas, yra sunkiau, nei jie tikėjosi – iki kol sutinka teisininką Evrimą, kovojantį už transseksualų teises. Kai Lia ir Ači keliauja per miesto gatves, rodos, kad Teklė jau visai arti.
Kovos su vėžiu nuvarginta mergaitė Leni stengiasi kabintis į gyvenimą. Savo kelio ieško ir ją aprūpinti siekianti motina, dienomis dirbanti restorane, o naktimis – gatvėse. Vieną dieną Leni mama įsimyli jauną dramaturgą Marselį, kuris atsisako integruotis į visuomenę, o savo biografines detales traukia iš knygų puslapių. Pasaulyje, kuriame viskas nulemta, šie trys veikėjai suvaidins svarbų vaidmenį vienas kito gyvenimuose.
Kino kūrėjas Tomas užmezga aistringą romaną su jauna mergina Agata, su kuria susipažįsta po filmo užbaigimo vakarėlio. Impulsyvus sprendimas sujaukia jo, rodos, tvirtą santuoką su Martinu. Agata įžiebia Tomo kūrybinę kibirkštį, bet taip pat grasina jį pasiglemžti. Tuo tarpu Martinas ieško paguodos kitame meilės romane. Painus emocinis voratinklis verčia vyrus susidurti akis į akį su savo tikraisiais prioritetais. „Labirintai“ – tai audringa meilės, netekties ir vidinių atradimų kelionė pasaulyje, kuriame ištikimybės samprata nuolat keičiasi.
Naujųjų metų rytą Šarūnas atsibunda savo lovoje, šalia jo – vos pažįstamas, tačiau itin charizmatiškas Martinas, o duše prausiasi Šarūno mergina Iveta. Bandydamas suprasti, kas nutiko vakar, vaikinas svarsto, ar gyvenimas dar kada nors bus toks pat kaip iki šiolei. Tuo tarpu Martinas jam linki laimingų kitų metų.
Filmas apie žmonių troškimą nerūpestingai gyventi. Manais į tokį gyvenimą, jiems teks įminti mįslę.
Oktavija Foss teatre nori pastatyti moterišką Konano Barbaro versiją. Kad tai įgyvendintų ji sudaro sutartį su demonu. MEISTRAI – TRUMPAI Kovo 18 d. 20:00 Forum Cinemas Vingis
Fantastinis gamtos istorijos pasakojimas apie dramatišką žmogaus pavidalą įgavusios laukinės lašišos gyvenimo ciklą, įgarsintas legendinės dainininkės ir aktorės Marianne Faithfull.
Susipriešinę musulmonai ir krikščionys, beatsiskiriančios Sudano ir Pietų Sudano valstybės bei jose gyvenančios dvi šeimos. Buvusi dainininkė iš šiaurės, jausdama kaltę dėl avarijoje pražudyto vyro iš pietų, jo žmoną pasamdo tarnaite. Dviejų moterų santykis šioje paveikioje, trilerį primenančioje dramoje prisiliečia prie daugybės temų – kaltės, religinės nesantaikos, rasizmo ir seksizmo.
Permainų laikas Latvijoje. Charizmatiška laisvamanė Alicija aktyviai dalyvauja Latvijos liaudies fronto veikloje ir tampa Latvijos tautinio pabudimo žvaigžde. Tačiau pasiekimai kelia iššūkių asmeniniame gyvenime ir verčia priimti sudėtingus sprendimus. „Mano laisvė“ – tai istorinė drama, paremta lenkų kilmės žurnalistės, politikės ir vieno ryškiausių Latvijos nepriklausomybės judėjimo balsų, Itos Kozakevičos, gyvenimo istorija.
Jaunoji karalienė Marija Antuanetė kerinčiame Sofios Coppolos filme naviguoja po prabangius Versalio rūmus. Skleistis istorijai padeda ne tik vaidyba, scenografija, bet ir dizainerės Milenos Canonero sukurti žavingi kostiumai. Nuo žaismingų pastelinių spalvų, atspindinčių jaunatvišką maištą, iki begalės šilko sluoksnių ir didingų pūstų suknių – kiekvienas drabužis tampa skirtingo gyvenimo etapo simboliu. Jie kalba apie Marijos transformaciją: nuo nerūpestingos karalienės iki vienišos valdovės, įstrigusios auksiniame narvelyje. „Marija Antuanetė“ – vizualinė puota, kur mada tampa daugiau nei tik puošmena.
Apgaulės būdu išviliota į stalininę rusiją ieškoti savo dukters, aktorė Marija Leiko sužino, kad ji mirė gimdydama. Ant rankų laikydama be motinos likusį kūdikį Marija gauna darbo pasiūlymą sovietiniame teatre ir nusprendžia pasilikti vieną sezoną. Tačiau į idealizuotą aktorės pasaulį palaipsniui įsiskverbia režimo paslaptys ir siaubingos represijos. Ji yra priversta rinktis tarp šlovės ir meilės anūkei, tarp savo įsitikinimų ir melu persunkto totalitarinio režimo.
Futbolo kamuolys nuo pat vaikystės tiesiog prilipo prie Marinette Pichon kojos ir tapo tikra palaima toksiškos aplinkos šeimoje, kurioje tėvas nuolat smurtaudavo prieš mamą. Aikštėje su jaunuoliais lakstančią merginą pastebėję agentai pakvietė atstovauti nacionalinei rinktinei. Ten ji skynė pergales, bet susidūrė su neteisybe, nepagarba ir nelygia konkurencija. Marinette niekada negaudavo net trečdalio vyrams mokamų atlyginimų. Neapsikentusi ji išvyko į Filadelfiją ir tapo pirmąja Prancūzijos futbolininke, pasirašiusia profesionalų kontraktą su JAV aukščiausios lygos komanda. Tik žaisdama už Atlanto ji ryžosi daugiau nesislapstyti ir atskleisti savo seksualinę orientaciją.
2200-ieji, neoninis Marsas. Kaip niekada mįslingi, gyvenimu pulsuojantys antrieji žmonijos namai. Turtingas verslininkas pasamdo privačią detektyvę Aliną Rubi ir jos partnerį androidą Karlosą Riverą, kad šie susektų liūdnai pagarsėjusį hakerį. Kai, tuo pat metu, dingsta jauna moteris, pėdsakai nuveda į miesto pogrindį, kur robotų gaujos ruošia planus kovai su žmonių valdžia. „Marso ekspresas“ – tai vizualiai stulbinantis neo-noir nuotykis, kuriame susipina ateities, identiteto ir kovos už išlikimą temos.
Spalvingoje svajonių Kalifornijoje gražuolė ragana Eleina trokšta meilės. Savo gotikiniame Viktorijos laikų bute ji ruošia mikstūras ir eliksyrus. Tačiau jos burtai veikia per gerai ir gerbėjai krenta po kojom išleidę paskutinį kvapą. Kai ji pagaliau sutinka savo svajonių vyrą, beviltiškas noras būti mylimai merginą nuveda prie beprotybės slenksčio. Šis vizualiai stulbinantis septinto dešimtmečio B kategorijos kino įkvėptas pasakojimas tyrinėja moters galią ir visuomenės lūkesčius primindamas, kad net ir magija negali užpildyti tuštumos.
Bruno ką tik pavogė televizorių, o Albertas iškeldinamas iš savo namų ir bando nusižudyti. Bruno pavyksta išgelbėti šio nepažįstamojo gyvybę ir taip užsimezga jų draugystė. Jiedu turi šį tą bendro: abu kenčia nuo priklausomybės pirkti daiktus ir yra paskendę skolose. Pasiryžę susitvarkyti savo gyvenimus Albertas ir Bruno susipažįsta su jaunų žaliųjų aktyvistų grupe. Suvilioti nemokamo alaus ir traškučių jie ilgai nesvarstę prisijungia prie judėjimo.
Kai sūnaus elgesys neatpažįstamai pasikeičia, vienišos motinos Saki gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Berniuko agresijos priežasčių ji bando ieškoti mokykloje. Motina įsitikinusi, kad sūnaus problemų šaltinis yra jo mokytojas Hori. Tačiau viskas yra kur kas painiau. Šių personažų keliams susikirtus užsimezga netikėtas ryšys, atskleidžiantis paslaptis ir trapią tiesos prigimtį. Ar paaiškės, kas yra tikrasis monstras?
70-metė Mahina gyvena viena nuo tada, kai mirė jos vyras, o dukra išvyko į Europą. Vieną popietę, su draugėmis gerdama arbatą, ji nusprendžia nutraukti savo vienišą rutiną ir atgaivinti meilę. Mahinai atvėrus širdį naujam romanui, neplanuotas susitikimas greitai virsta nenuspėjamu ir nepamirštamu vakaru.
Filmas apie žmonių troškimą nerūpestingai gyventi. Manais į tokį gyvenimą, jiems teks įminti mįslę.
„Mūsų dienose“ persipina dvi iš pažiūros nesusijusios istorijos: pirmoje – nusivylusi buvusi aktorė, kuri palikusi darbus ilsisi savo ilgametės draugės bute; antroje – vidutinio amžiaus, nuo alkoholio priklausomas poetas, tapęs kultine asmenybe jauniesiems skaitytojams. Iš šių dviejų skirtingų krypčių režisierius Hong Sang-soo žavingai parodo pasaulį, kuriame gausu paslapčių ir galimybių, kuriame, atrodytų, net ir smulkiausios detalės, tokios kaip paruoštų makaronų aštrumas, turi rimtų pasekmių.
Vieną vakarą apimti nuobodulio trys draugai ima dalytis mintimis apie Džidos fontano Saudo Arabijoje simboliką. Pastatytas karaliaus devintajame dešimtmetyje, jis laikomas aukščiausiu fontanu pasaulyje. Bičiulių mintys apie šį paminklą virsta apmąstymais apie valdžią, draudimus ir neseniai itin didelį pagreitį įgavusią jų miesto gentrifikaciją.
Sielvarte nugrimzdusi L keliauja tarp žemynų. Lisabona ir Bankokas rodosi kaip visai šalia esantys miestai. Šiame žavingame namų sampratos ir priklausymo vietai tyrinėjime laikas ir tapatybė keičia pavidalą. L ieško paguodos praeityje, dabartyje ir ateityje. Pakeliui ji susiduria su laisvamane K, tarp jų užsimezga ryšys ir kyla konfliktas. Leonor Teles „Namai“ pripildyti pribloškiančių vaizdų ir įsimintinos muzikos. Tai jaudinantis pasakojimas apie situaciją, kai namų sąvoka nebetenka prasmės.
Patagonijos lygumose trys raiteliai risnoja didingų kalnų fone, jų misiją gaubia tyla. Varomas kolonijinių ambicijų priešakyje žengia leitenantas Maklenanas. Amerikiečių samdinys Bilas neslepia neapykantos kitataučiams. O kartu keliauti priverstą metisą Segundo persekioja prasta nuojauta. Kuo giliau raiteliai leidžiasi į atšiaurų reljefą, tuo labiau aiškėja tikrasis jų tikslas: žiaurus onų tautos, Ugnies Žemės gyventojų, iškeldinimas.
Vabzdžiai, tarsi pavieniai kino juostos kadrai, blyksteli vos sekundės dalelytei ir čia pat vėl išnyksta iš mūsų regos lauko. Tarp mirgančių jų kūnų fragmentų filme vaizduojamos neapibrėžiamos tuštumos. Ką galima pamatyti netekus pažįstamų regėjimo filtrų ir išnykus su jais siejamiems naratyvams?
Trys režisieriai 963 valandoms pasineria į virtualaus išgyvenimo žaidimo „DayZ“ pasaulį. Retai gyvenamame 250 kvadratinių kilometrų plote jie bendrauja su šio pasaulio gyventojais ir dokumentuoja jų patirtį. Interviu metu atsiskleidžia skirtinga žaidėjų motyvacija. Jau dešimtmetį čia laisvalaikį leidžiantiems žaidėjams tai pabėgimas nuo kasdienio gyvenimo arba vieta įgyvendinti tamsiausias fantazijas postapokaliptinės ateities fone.
Po Nacionalinių Scenos menų apdovanojimų aktorių autobusas grįžta namo: visi buvo nominuoti, tačiau nė vienas nelaimėjo. Autobuse sakomos padėkos kalbos, dainuojama karaoke, šaunamas šampanas. Važiuodami aktoriai netikėtai pamato, kad kolegų automobilis stovi kelkraštyje.
La Kanjada Real, Madrido pakraštyje įsikūrusiame didžiausiame Europos lūšnyne, jau daugiau nei metus nėra elektros. Ugnies šviesoje trylikametis berniukas Tonis sužino, kad jo geriausias draugas Naseras išvyksta visiems laikams. Klaidžiodamas tarp romų legendų apie galimą ateitį, Tonis ieško būdų išlaikyti ryšį su draugu.
Mažame skurdžiame kaimelyje vietinis šventasis valdo pomirtinę karalystę, užkirsdamas kelią mirusiesiems pasikalbėti su savo dar gyvais artimaisiais. Ima, smalsi mirusi mergytė, bando susitikti su šventuoju tikėdamasi gauti leidimą pasikalbėti su mylima močiute.
Ukraina, Sovietų Sąjunga, 1990 m. Kaip ir daugelis paauglių, septyniolikmetis Jaša maištauja prieš valdžią. Tačiau jo tėvynėje kai kurios besipriešinančios jėgos pavojingesnės už kitas. Jaša susiduria su nemalonumais mokykloje, nes groja netinkamą muziką. Bet jis žino, kad tikroji sėkmės jo laukia Niujorke, kur jo šeima neabejotinai išvyks.
Tuniso režisierė Kaouther Ben Hania trina ribą tarp dokumentinio ir vaidybinio kino. Kai prisijungusios prie ISIS dingsta dvi Olfos dukros, režisierė pasikviečia aktores užimti jų vietą ir rekonstruoja jų istoriją bei Olfos ir jaunesniųjų dukrų skausmą. Tai tikrovė, fikcija ar viskas vienu metu? Šioje istorijoje širdį veriančiu žvilgsniu tyrinėjama atmintis, vaizduotė ir begalinė motinos stiprybė.
Charizmatiška 37-erių Milagros ir ekscentriškas 24-ių Džonatanas leidžiasi į kelią. Milagros mėgaujasi savo jaunatvišku nerūpestingumu, o Džonatanas jaučiasi vienišas, ieško nuotykių pažinčių programėlėse ir bėga nuo praeities. Kelyje Milagros nusprendžia, jog nori tapti motina ir paprašo Džonatano slapta gauti jai spermos iš vieno jo sugulovų. Netikėtai kelyje sutikta mistiška undinė nulemia tolesnę kelionės eigą.
I dalis „Padebesyse“ Tako tiesimas per debesis, ardant dangų, prasmingas tol, kol nepaaiškėja, jog tas dangus yra žemė. II dalis „Uždaroje patalpoje“ Vandens lašų išlaisvintas žmogelis iš storo tinko sluoksnio išlaisvina ir kolegas. Puiku! Ne?! Aptinkuotiems buvo puikiau.
Po ginčo geriausios draugės Džasmina ir Iben paplūdimyje pameta viena kitą iš akių. Džasmina susitinka su kitomis draugėmis, Iben apturi romantinį nuotykį su Jonu – vaikinu, dėl kurio yra pamišusi, o kiek vėliau patiria nemalonų susidurimą su iš pažiūros droviu berniuku Oskaru. Kai nuo jų abiejų nusigręžia draugai, vienas iš jų padaro draugišką gestą ir netrukus abu supranta susiduriantys su panašiomis problemomis. Toji vasaros naktis susiklosto visai ne taip, kaip jiedu tikėjosi, tačiau atneša bendrą patirtį, galinčią lemti netikėtų santykių pradžią.
Aštuoniolikmetė Lilija atvyksta į miestą dalyvauti menininkų trupės atrankoje. Čia ji apsistoja pas atsiskyrėlius senelius Aurorą ir Grimurą. Nepaisant slaptame rūsio baseine močiutės atliekamų ritualų ir nepaaiškinamos dėdės ligos, Lilija tamsiame dvare jaučiasi kaip namie. Ignoruodama giminaičių perspėjimus, sėkmę atrankoje ji lieka švęsti pas senelius. Kai merginos pasveikinti atvyksta šeima, iš pažiūros įprasta šventė virsta šiurpia tragedija.
Pastaruoju metu ligoninėje aš – medicinos stebuklas. Galbūt stokoju dėkingumo, bet turiu prisipažinti nedeganti noru gyventi gydytojams, padariusiais viską, kad mane išgelbėtų. Buvau išgydyta, bet sykiu fiziškai ir psichiškai sužalota. Pro tėvo kameros objektyvą žvelgiu į savo gyvenimo laikotarpį, iš kurio neturiu nė vieno atsiminimo. Praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai vaikystėje išgyvenau vėžį, tarp randų ir troškimų ieškau ligos pėdsakų.
Gamyklos spjaudosi dūmais, žmonės godžiai ryja surimio lazdeles, siurbia kavą iš kartono puodelių, nuolat save filmuoja ir riedžiais juda į darbus bei iš jų perpildytuose ir vis labiau dūstančiuose miestuose. Tačiau žemiškoji gerovė turi savo kainą, o povandeninėse gelmėse padėtis kritinė.
Žaidimų aikštelės kūrimo procesas tampa pirminiu tašku apmąstymams apie darbo ir laisvalaikio santykį. Jis aptariamas atskleidžiant užkulisinius kultūrinius darbus, sekant menininkės Céline Condorelli kūrinio statybas Pietų Londone.
Amazonės atogrąžų miškų širdyje du naktį pabudę medžiai leidžiasi į dvasinę kelionę, kurios metu atranda praeityje buvę tų pačių tėvų vaikai.
Atmosfera įkaitusi nuo studentų protestų prieš Slobodano Miloševićiaus korumpuotą valdžią. Penkiolikmetį Stefaną kamuoja vidinis karas. Jo mylima mama Marklena tarnauja kaip režimo ruporas, o jo draugai kovoja už ateitį, kurią vyriausybė jiems bando užginti. Stefanas laviruoja tarp lojalumo mamai ir didėjančio nepritarimo esamos vyriausybės politikai. Augant smurtui motinos kruopščiai kurtas fasadas ima griūti ir atskleidžia tiesą, kuri sujaukia jaunuolio tapatybę ir įsitikinimus.
Šešiolikmetis Pierre’as-Josephas pradeda studijuoti sodininkystės mokykloje. Jaunuolio santūrus ir apgalvotas požiūris patraukia mokyklos įkūrėjo ir botanikos mokytojo dėmesį. Jaunuolio sodininko karjera ir seksualinis gyvenimas klesti paraleliai, kol galiausiai įgyja plačią meninę išraišką: nuo filmų statymo iki pornografinio herbariumo sukūrimo. Pierre’as Cretonas – vienas labiausiai intriguojančių šiuolaikinių autorių, pasižymintis savitu režisūriniu stiliumi ir menine vizija. „Princas“ įtraukia į transcendencijos, vidinio augimo ir savęs atradimo kelionę, kuri nepaiso jokio kategorizavimo.
Penkiolika metų nebuvęs savo gimtinėje Kofi su nėščia baltaode partnere atkeliauja iš Belgijos į Kongą aplankyti giminaičių. Jo laukia keistas ir šaltas sutikimas, situacija bėgant dienoms tik blogėja. Kofi net neįtaria, kad jo tautiečiai tiki jį esant svetimšalį raganių. „Omen“ – tai siurrealistiška drama, kurią režisavo iš Kongo kilęs muzikantas, mados dizaineris ir menininkas Baloji.
Po spindinčiu Romos fasadu Julijus Cezaris ir jo mama balansuoja ant gyvenimo ašmenų. Jų dienoms spalvų teikia salsa ir bendri prisiminimai, tačiau slegia menkos pajamos, gaunamos dirbant vietiniam narkotikų prekeiviui. Trapią pusiausvyrą sujaukia į jų gyvenimus įsiveržusi Ines – žavinga kolumbietė, įklimpusi į tuos pačius pavojingus žaidimus. Julijų pakeri Ines ugninga dvasia, tačiau kyla įtampa su kontroliuojančia mama. Neteisėta veikla grasina pasiglemžti juos visus.
Tvyrant alinančiai vasaros kaitrai trys mamos paliktos seserys yra priverstos pačios pasirūpinti savimi. Jomis pradeda domėtis socialinės tarnybos. Sesių kuriamame pasaulyje susipina juokas ir baimė, o jų ryšys tampa ryškia liepsna prieš artėjančią tamsą. Norėdama išlaikyti trapią namų idilę vyresnėlė Laura griebiasi desperatiško plano – surasti moterį, kuri sutiktų apsimesti jų mama.
Kelerius metus iki mirties kompozitorius Ryuichi Sakamoto negalėjo koncertuoti gyvai. Vis dėlto 2022 metų pabaigoje jis sukaupė jėgas ir surengė paskutinį pasirodymą – sukūrė koncertinį filmą, kuriame yra tik jis ir fortepijonas. Koncertas prasideda ankstyvo ryto šviesoje, Sakamoto lipant į sceną. Brėkštant dienai jo paties pasirinkta tvarka atliekami kūriniai atspindi visą kompozitoriaus karjerą – nuo popžvaigždės grupėje „Yellow Magic Orchestra“ iki nuostabių Bertolucci filmų garso takelių bei paskutinio albumo „12“. Tai ne tik koncertas, tai – meditacija apie laiką ir kūrybą bei atsisveikinimas su vienu didžiausių Japonijos muzikos kūrėjų.
Keturios pavargusios ir viena kitos nepažįstančios moterys atsitiktinai susitinka SPA centre. Čia filmo veikėjos patenka į keistas ir kiek komiškas situacijas, padedančias joms suprasti, kas jų gyvenimuose ne taip. Čia yra ir penktas pavargęs veikėjas – pats SPA centras, kaip įmanydamas besistengiantis būti tobula poilsio vieta, tačiau vis sutrinkantis.
Larabių šeimos vairuotojo dukra Sabrina sugrįžta iš Paryžiaus pasidabinusi dailiomis suknelėmis. Ji bėga nuo savo socialinės padėties ir nori sužavėti nerūpestingąjį Davidą Larabį, tačiau tuo pat metu mezgasi vis gilesnis ryšys su jo stoiškuoju broliu Linu. Kokteilinės suknelės išduoda Sabrinos jaunatvišką polinkį prie Davido, o kostiumėliai atspindi jos brandą ir santykį su Linu. Per juoką, sąmojingumą ir legendinės Edith Head kurtą drabužių dizainą „Sabrina“ tyrinėja meilės trikampius, visuomeninius suvaržymus ir išvaizdos galią. Ar tikra meilė gali sužydėti, kai širdys paslėptos po prabangiu garderobu?
Leidžiantis saulei po truputį merkiasi akys. Krisdama žemyn nuo žalio lapo ant kito, mažoji beždžionėlė švelniai sliuogia miegop. Bet kas toliau? Staiga sapnų pasaulis aptemsta, įgyja spalvų ir tampa vis labiau laukinis. Paslaptingi augalai, būtybės ir figūros nutiesia trajektoriją kelionei per naktį. „Sapnelis“ – tai kinematografinė lopšinė.
Antrus metus iš eilės KINO PAVASARIS kviečia išvysti filmus, įkvepiančius lietuvių kino kūrėjus. Šių metų carte blanche festivalyje atiteko režisierei Saulei Bliuvaitei, kaip vieną iš filmų pasirinkusiai ryškų ir absurdišką graikų keistosios kino bangos darbą „Atenbergas“ (rež. Athina Rachel Tsangari). Filmą pristatys S. Bliuvaitė. Kino režisierės ir scenaristės Saulės Bliuvaitės pasirinkti du filmai yra sukurti moterų režisierių, kurias skiria Atlanto vandenynas. Iš Bolivijos kilusi Natalija López ir graikė Athina Rachel Tsangari kuria absoliučiai skirtingus kino pasaulius, tačiau juos jungia netradicinis istorijos pasakojimo būdas ir ypatingi, keisti, gilūs personažai. Abiejų istorijų centre – moterys, bandančios rasti būdą, kaip išgyventi nežinomybės pilname pasaulyje: ar tai būtų smurto ir korupcijos nualintas Meksikos kaimas, ar industrinis miestas Graikijos pajūryje. „Pasirinkau pristatyti šiuos du filmus, nes jie įkvepia mane kaip kino kūrėją, ieškančią vis naujų, netradicinių išraiškos būdų ir savitos kino kalbos. „Atenbergas“ ir „Brangakmenių mantija“ – tai dvi priešingybės, skirtingais būdais ieškančios atsakymų į tuos pačius klausimus” – Saulė Bliuvaitė. 23-ejų metų Marina – sunkiai nuspėjama būtybė, kuri gyvena nuo civilizacijos izoliuotame miestelyje ir beveik nebendrauja su žmonėmis. Merginos pasaulį formuoja ypač mėgstami Davido Attenborough dokumentiniai filmai, jos architektas tėvas ir vienintelė draugė Bela, nuolat teikianti ataskaitas apie savo seksualinius nuotykius. Netipiškai bendraujanti Marina jaučia neįprastą polinkį mėgdžioti gyvūnų elgesį, kurio mokosi iš dokumentikos. Bręstančiai ir savo aistrą tyrinėjančiai Marinai tenka susitaikyti su gresiančia tėvo mirtimi.
Antrus metus iš eilės KINO PAVASARIS kviečia išvysti filmus, įkvepiančius lietuvių kino kūrėjus. Šių metų Carte blanche festivalyje atiteko režisierei Saulei Bliuvaitei, kaip vieną iš filmų pasirinkusiai iš Bolivijos kilusios Natalijos López darbą „Brangakmenių mantija“. Filmą pristatys S. Bliuvaitė. Kino režisierės ir scenaristės Saulės Bliuvaitės pasirinkti du filmai yra sukurti moterų režisierių, kurias skiria Atlanto vandenynas. Iš Bolivijos kilusi Natalija López ir graikė Athina Rachel Tsangari kuria absoliučiai skirtingus kino pasaulius, tačiau juos jungia netradicinis istorijos pasakojimo būdas ir ypatingi, keisti, gilūs personažai. Abiejų istorijų centre – moterys, bandančios rasti būdą, kaip išgyventi nežinomybės pilname pasaulyje: ar tai būtų smurto ir korupcijos nualintas Meksikos kaimas, ar industrinis miestas Graikijos pajūryje. „Pasirinkau pristatyti šiuos du filmus, nes jie įkvepia mane kaip kino kūrėją, ieškančią vis naujų, netradicinių išraiškos būdų ir savitos kino kalbos. „Atenbergas“ ir „Brangakmenių mantija“ – tai dvi priešingybės, skirtingais būdais ieškančios atsakymų į tuos pačius klausimus” – Saulė Bliuvaitė. Meksikos kaimo bendruomenę kamuoja nuolatinė smurto grėsmė. Tris skirtingų socialinių sluoksnių moteris – namų prižiūrėtoją, jos darbdavę ir policijos pareigūnę – tragiškai susieja paslaptingai dingusi moteris. Natalia López Gallardo, anksčiau montavusi tokių Lotynų Amerikos kino vizionierių kaip Carlos Reygadas, Lisandro Alonso ir Amat Escalante filmus, nepakartojamų vaizdų kupiname režisūriniame debiute norėjo pavaizduoti pasaulį, kuriame visi veikėjai – tiek aukos, tiek nusikaltėliai – patys to nesuprasdami prisideda prie nesibaigiančio smurto ciklo.
Blindfolded and following the footsteps of the film's description - we invite our bravest spectators to trust us and embark on a secret and mischievous adventure. We'll lift the veil from your eyes only when you're sitting in front of the big screen, where you'll be faced with a vivid erotic thriller. A world-class cast, a stunning soundtrack, a dangerous thirst for revenge, a touch of surrealism, and a blood-soaked journey - these are the key words that accompany this film.
Aštuoniasdešimt ketverių Vika – Varšuvos naktinių klubų žvaigždė. Charizmatiška didžėjė ir spalvinga paukštė leidžia laiką jaunimo apsuptyje ir atsisako senti, kartodama, kad amžius – tik skaičius. Tačiau kai jos sveikata staiga ima prastėti, Vika nebegali neigti bėgančio laiko. Ar ji matys prasmę dalintis gyvenimo džiaugsmu su kitais senjorais, skatindama juos gyventi pilnavertį gyvenimą? „Vika!“ - moters, ketinančios švęsti gyvenimą iki pat galo, portretas, įkvepiantis tiek vyresniąją kartą, tiek tuos, kurie ateityje neketina pasenti.
Ela yra vorų fėja. Ji gyvena su savo geriausiu draugu Spaideriu Tvigo mieste, judriame miške, kuris atrodo kaip didmiestis. Ela turi burtų lazdelę, kuria gali piešti voratinklius. Bet ji negali to padaryti pati - jai reikalinga voro pagalba! Jiedu yra neišskiriami, nes juos jungia voratinklio siūlas, bet ateina momentas kai Ela ir Spaideris nori nupiešti skirtingus paveikslėlius.
Scenoje – charizmatiškasis Davidas Byrne’as ir kasečių grotuvas. Vienas po kito prie jo prisijungia kiti grupės „Talking Heads“ nariai ir palaipsniui kuria muzikinę audrą, kupiną žaismingo judesio ir įtraukiančių ritmų. Netrukus viską užpildo muzika, šviesa ir energija. Sulig kiekvienu hitu, nuo „Burning Down the House“ iki „Psycho Killer“, filmas įgauna vis didesnį pagreitį. Tai daugiau nei koncertas – tai sensorinė patirtis, atskleidžianti magišką muzikos galią vienyti ir įkvėpti. Keturiasdešimtmetį skaičiuojanti Jonathano Demme’o kino juosta „Stop Making Sense“ kino kritikų laikoma visų laikų geriausiu filmu-koncertu.
Žiema užgriūna prestižinę Bartono akademiją. Cinizmu lyg storu paltu apsigaubęs profesorius Polas Hanemas priverstas atostogas praleisti su keliais moksleiviais ir virėja Mere, kuri gedi Vietname žuvusio sūnaus. Vienas studentų – maištingas, bet aštraus proto jaunuolis Angusas – meta iššūkį griežtai profesoriaus pasaulėžiūrai. Sutarti jiedviem nelengva, bet Angusas ir Polas pamažu pradeda vienas kitą suprasti. Snieguotas kraštovaizdis virsta bendrų nuotykių fonu, o širdys pradeda tirpti nuo netikėto žmogiško ryšio šilumos.
Jonathanas Vaughtersas (arba JV) ilgus metus lenktyniavo su dopingo ir apgaulės liūne skendusiu čempionu Lance’u Armstrongu. Viską iš arti stebėjęs JV užsibrėžia tikslą reabilituoti sąžiningus sportininkus ir įkuria draudžiamų preparatų nevartojančią komandą „Education First“. Seniausia JAV dviratininkų komanda vienija per 120 lenktynininkų ir kitų darbuotojų iš skirtingų pasaulio kraštų. Sporto entuziastas režisierius Tedas Youngsas po ilgų derybų išsikovoja galimybę iš arti stebėti JV ir jo komandos pasiruošimą sudėtingiausioms dviračių lenktynėms „Tour de France“ nenuspėjamame 2020 metų sezone.
Ūla yra drovi ir savimi nepasitikinti paauglė, kuri mėgsta plaukti. Įprastos treniruotės metu mergina įsitraukia į netikėtą nuotykį, kuris padeda jai subręsti, priimti save ir pamatyti savo kūną naujai.
Tarytum poliariniai tyrinėtojai pora eina užpustytu paplūdimiu vilkdama rogutes su bagažu. Po dar vieno barnio ir bandymo išsiskirti Janekas ir jo žmona pateikia sau ultimatumą ir nusprendžia viduryje žiemos leistis į 400 kilometrų žygį palei Baltijos jūrą. Jei iššūkį pavyks įveikti, jie liks kartu visiems laikams, jei ne – išsiskirs. Kelyje tenka įveikti ne tik prastas oro sąlygas, bet ir iš naujo išmokti būti drauge.
Ištuštėjusiame Belgijos pajūrio miestelyje jaunavedžių Stefano ir Valerijos medaus mėnesį sudrumsčia paslaptingosios grafaitės Batory ir jos palydovės atvykimas. Po gražuolės grafaitės žavesiu slypi tamsi paslaptis – šimtmečius trunkantis kraujo troškulys. Nykstant riboms tarp geismo ir pavojaus, Stefaną užvaldo grafaitės viliojantis paslaptingumas, o Valerija vis labiau įtaria pavojų. Artinantis nakčiai, izoliuotoje viešbučio aplinkoje prasideda mirtinas viliojimo ir manipuliavimo žaidimas.
Dvylikmetė Zafan maištauja prieš griežtą islamo religinę mokyklą ir dienas leidžia maudydamasi ežere su savo geriausiomis draugėmis. Bet viskas pasikeičia, kai jai pirmai klasėje prasideda mėnesinės. Tuo pat metu pradeda sklisti gandai, kad miško tankmėje slepiasi siaubingas padaras. Atstumta bendraamžių ir kaimo bendruomenės Zafan turi nuspręsti, ar paklusti visuomenės spaudimui ir prisitaikyti, ar priimti savo žvėriškąją pusę.
Vasara Budapešte. Vidurinės mokyklos mokiniui Abeliui sunku susikaupti baigiamiesiems egzaminams, nes jis yra beviltiškai įsimylėjęs savo geriausią draugę Janką. O Janka nelaimingai įsimylėjusi vedusį istorijos mokytoją, kuriam anksčiau yra tekę susidurti su konservatyviu Abelio tėvu. Abelio laikomas istorijos baigiamasis egzaminas virsta nacionaliniu skandalu ir poliarizuotos visuomenės įtampa staiga iškyla į paviršių.
Iškart po skyrybų akušerė Lidija pasineria į ilgas pamainas, o likusias valandas užpildo klajodama gatvėmis ir vaikščiodama į kiną. Stabiliais santykiais ir nėštumu besidžiaugianti jos draugė Salomė tik dar labiau pagilina vienatvės jausmą. Šiek tiek laimės Lidija atranda, kai tampa pribuvėja Salomės gimdyme ir po gimdymo padeda prižiūrėti kūdikį. Vieną vėlyvą vakarą mergina netikėtai susipažįsta su autobuso vairuotoju Milošu ir jam pajunta simpatiją. Tačiau šis ją atstumia ir moteris imasi beviltiškos apgaulės. Įvykių seka netrukus tampa nekontroliuojama.
Nepaisydami įspėjimų ir draudimų dėl neseniai teritorijoje atsiradusių keistų samanų, grupelė draugų nusprendžia apsilankyti miesto pakraštyje esančiame miške. Personažai laisvai žaidžia, dainuoja ir demonstruoja savo kūną vietoje, kurioje tikrovė pamažu ima deformuotis ir persipina su jų istorijomis, fantazijomis ir svajonėmis.
Demostenas, mėgaudamasis saulėta diena Atėnų queer paplūdimyje, pasisiūlo padėti bičiuliui Nikitui parašyti scenarijų, remiantis jo asmeniniais išgyvenimais. Mintimis nusikėlęs į praeitį Demostenas prisimena dėl tėvo ligos atidėtus atostogų planus, buvusį vaikiną ir jo priglaustą našlaitę šunytę vardu Karmen. Stengdamiesi šiuos įvykius paversti filmo siužetu Demostenas ir Nikitas ima kvestionuoti pagrindinę scenarijaus rašymo teorijos taisyklę – herojus turi keistis. Tuo pat metu jiedu verčia savo ilgametės draugystės puslapius.
Filme Mažosios Dželos vardu pasakojama apie įvykius, nulėmusius ištisos kartos gyvenimą ir Likos – apleisto ir menkai apgyvendinto Kroatijos regiono – kraštovaizdžio ateitį. Sąlygos, kuriomis ten gyventa, paveikė vietinių asmeninį gyvenimą, jų vienatvę, santykius, galimybes, nuogąstavimus ir viltis. Mažoji Džela įkūnija kelias mano šeimos, daugiausia sudarytos iš moterų – motinų, močiučių, seserų ir tetų, – nares.
Filmo herojės – palaimingoje harmonijoje drauge tarpstančios vienuolės. Vienai iš jų sode radus vyrą, harmonija suyra, o ji išsimuša iš bendro seserijos ritmo. Neišsiplidžius jos svajonėms, vienuolė atranda, kad visos bendruomenės narės turi savų paslapčių.
Paauglė Tonja gyvena 1990-ųjų Kyjivo gyvenamųjų rajonų ritmu. Nepaisydama visuomenės normų ir neblėstančio praeities skausmo ji trokšta atrasti save ir savo seksualumą. Vedama laisvės troškulio Tonja įsipainioja į maištingų paauglių grupelę, kurių nerūpestingi žaidimai balansuoja ties žiaurumo riba. Kuo giliau ji panyra į jų nestabilų pasaulį, tuo labiau traukia ryšys su paslaptinguoju Aleksu, žadantis tiek džiaugsmą, tiek pavojų.
Vienišas scenaristas Adamas grumiasi su vienatve savo bute Londone. Netikėtas susitikimas su paslaptingu kaimynu Hariu suteikia vilties. Tačiau Adamo gyvenimas pasisuka siurrealistiška linkme. Vieną dieną jis sugrįžta į vaikystės namus ir randa gyvus tėvus, kuriuos prieš dešimtmečius nusinešė tragedija. Adamas naršo praeityje ieškodamas atsakymų – realybė susiduria su fantazija. Tuo tarpu jo ryšys su Hariu gilėja ir verčia abejoti viskuo, ką jis iki šiol manė žinąs apie meilę ir netektį.
Devintasis dešimtmetis. Apleistas motelis. Čia reguliariai buriasi slaptas bičiulių robotų klubas, kuriame visi gali įgyvendinti savo svajones būti kažkuo kitu – juos vienija troškimas būti gyvūnais. Šįvakar – vieno iš jų atsisveikinimo vakarėlis. Jis iš tiesų pasikeis ir išvyks visiems laikams.
Pauletė labai gailisi, kad neteisingai nubaudė savo dukrą Lindą. Kad išpirktų kaltę, ji yra pasirengusi įvykdyti Lindos prašymą – pagaminti vištienos ir paprikų patiekalą, kurį visada ruošdavo jos velionis tėvas. Tačiau Pauletė nemoka gaminti, be to, dėl besitęsiančio streiko jai nepavyksta gauti vištienos. Paprasta užduotis nuveda Pauletė ir Lindą į nuotykius, galiausiai į juos įsitraukia visas rajonas.
Mongolijos lygumose gyvena septyniolikmetis Ze. Mokykloje jis pirmūnas, o po pamokų – vietos bendruomenės šamanas. Jis yra tarpininkas tarp bendruomenės ir dvasinio pasaulio, tačiau pats blaškosi tarp tradicijų ir asmeninių ambicijų. Susitikimas su laisve alsuojančia Marala pažadina norą pasukti kitu keliu. Jie abu stoja akistaton su savo slaptais troškimais ir visuomenės spaudimu. Vešlūs kraštovaizdžiai atspindi jų kovą, o ritualų ir modernaus gyvenimo susidūrimas išryškina tapatybės paieškas. „Vėjų miestas“ kviečia pažvelgti į besikeičiančią Mongoliją jauno žmogaus akimis.
Elijas tampa naujuoju garsių prancūzų aukštosios mados namų meno vadovu. Dideli lūkesčiai kelia įtampą ir vyras pradeda jausti skausmą krūtinėje. Sužinojęs, kad daugelį metų nematytas tėvas mirė nuo širdies smūgio, Elijas keliauja į Kvebeką pasirūpinti laidotuvėmis ir sutvarkyti paveldėjimo reikalų. Jaunasis dizaineris sužino, kad paveldėjo šį tą daug blogesnio už silpną tėvo širdį.
Vyras ir moteris romantiškai vakarieniauja restorane. Staiga vyro veidas ima keistis. Netrukus pora susiduria su vis ženklesnėmis kūniškomis transformacijomis.
2018 metų pasaulio kulinarijos čempionato laimėtoja Agnes Karrasch leidžiasi į turą po Europą – stažuojasi trijuose dviejų „Michelin“ žvaigždučių restoranuose. Esame pakviesti stebėti ambicingą virtuvės šefės kelionę kulinarijos scenoje, kurioje vis dar dominuoja vyrai. „Šefė“ ne tik fiksuoja išskirtinių patiekalų grožį bei esmę, bet ir atskleidžia atsidavusio, pokyčių siekiančio žmogaus portretą.
Siauromis, turistams nesvetingomis Kasablankos priemiesčio alėjomis sekame Hasaną ir jo sūnų Isamą. Vietos mafijos skirta užduotis – pagrobti vyrą – įtraukia juos į kelionę per tamsoje paskendusį miestą, kupiną šešėliuose slypinčių personažų ir grėsmingų iššūkių. Tėvo ir sūnaus santykis išbandomas einant peilio ašmenimis tarp gyvenimo ir mirties, teisingumo ir nusikaltimo, fizinio ir dvasinio pasaulio.
XIX amžiaus Italija. Šešiametį žydų vaiką pagrobia popiežiaus kareiviai. Pasiturintiems tėvams pranešama, jog berniuką slapta pakrikštijo tarnaitė. Norėdami jį susigrąžinti jie turi priimti katalikybę. Tuo tarpu berniukas auklėjamas Vatikane, popiežiaus Pijaus IX žinioje. Kyla tarptautinis pasipiktinimas. Nors po Italijos suvienijimo buvo panaikinta pasaulietinė popiežiaus valdžia, popiežius tvirtai įsitikinęs savo teisumu.
Prieš mirtį 1932 m., vienuolis vienoje iš atokiausių pasaulio vietovių pasigamino fotoaparatą. Praėjus beveik šimtmečiui, kino režisierius atranda ir atkuria 3000 išlikusių fotografijos plokštelių ir sujungia jas su savo paties „Super 8“ sukurtais vaizdais. Taip gimsta kinematografinė piligriminė kelionė, kurioje praeitis ir dabartis susilieja į užburiantį vaizdinį pasakojimą, nepaklūstantį laiko apribojimams.
Lempučių miestelyje vyksta mažų liepsnelių vakarėlis, padėsiantis joms užaugti ir tapti sistemos, kuri jas saugos ir leis joms šviesti amžinai, dalimi. Tačiau viena liepsnelė mėgsta žaisti su ugnimi ir nutaria pamaištauti prieš sistemą.
Klastinguose ir pelkėtuose miškuose, sudarančiuose vadinamąją žalią sieną tarp Baltarusijos ir Lenkijos, pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos patenka į geopolitinius pančius. Apgaulingą viltį atsidurti saugesnėje Europoje keičia siaubas ir šiuolaikinė tragedija. Šiame nematomame kare susipina patogumų atsisakiusios, ką tik aktyviste tapusios Julijos, jauno pasieniečio Jano ir sirų šeimos gyvenimai. Milžinišką ažiotažą Lenkijoje sukėlęs kino meistrės Agnieszkos Holland filmas kelia klausimą: ar skirtingos barikadų pusės gali rasti bendrą kalbą, kai siena tampa sudužusių svajonių kapinynu?
Įspūdingų, dažnai tamsiai komiškų vinječių serija „ Žemiškos eilės “ leidžia pažvelgti į iraniečių gyvenimą, jiems grumiantis su vyriausybės primesta socialine, kultūrine ir religine biurokratija. Statiška kamera vaizduoja daugybę istorijų: pamesto šuns ieškančią moterį, valstybės cenzūrą patiriantį filmo kūrėją, tėvus, norinčius pavadinti savo naujagimį sūnų Deividu, ir daugelį kitų. Šios trumpos fikcijos piešia stiprų, žmogišką gyventojų, pavargusių nuo kasdienybę varžančios politikos, portretą.
86 metų Wang Xilinas yra vienas svarbiausių Kinijos šiuolaikinės klasikos kompozitorių. Kultūrinės revoliucijos metais kalinto ir kankinto kūrėjo dvasia išliko nepalaužta. Jo kerinti muzika ir nuoširdūs pasakojimai filme atskleidžia neramią praeitį ir ilgalaikį meno poveikį sunkumų akivaizdoje. Režisierius Wang Bingas kompozitoriaus gyvenimo istoriją susieja su Kinijos socialiniu ir politiniu peizažu. Tai ne tik biografija, bet ir apmąstymas apie atmintį, atleidimą ir tamsą peržengiančią muzikos galią.
Pasinerkite į pasaulį, kuriame knibždėte knibžda jūsų aplinką veikiančių ropojančių būtybių. Šis filmas – tai odė mažiesiems darbininkams, formuojantiems mūsų pasaulį.
„Apie tai būtinai pakalbėsime po paskutinio oro pavojaus signalo“ – tai utopinė neoninių spalvų pokario miesto vizija, kurioje žmonija, vykdydama rekultivavimo programą, siekia harmonijos išvien su gamta. Filme peržengiama binarinė kultūros ir gamtos priešprieša – čia įsivaizduojama visuomenė, kurioje individualūs tikslai derinami su kitų – žmonių, medžių, upių ar grybų – gerove. Vaizdinga kinematografinė kelionė pasakoja apie pokario laikmečio pasipriešinimą, kultūrinius pokyčius ir ekologinius iššūkius, tyrinėjant nuo pasenusių eksploatacijos mechanizmų išsilaisvinusį pasaulį. Pagrindinės siužetinės linijos vaizdus papildo du mažesni ekranai, kviečiantys į vizualines ekskursijas po artimos ir tolimos ateities miškus.
Pandemijos metu susiklosčiusi nepalanki padėtis darbo rinkoje Kateryną pastūmėja dirbti apgavikiškame skambučių centre, kuriame prekiaujama vitaminais žadančiais stebuklingą sėkmę. Nors tai padėjo išgyventi finansinius sunkumus, mėnesius trukusi izoliacija, suerzinti klientai ir pastovus nusivylimo jausmas merginą privedė prie vitaminų trūkumo, vadinamo avitaminoze.
2022 m., Donecko sritis, Bachmutas. Mieste, kurį kerta fronto linija, užsienio korespondentės balso žinutėmis pasakojama istorija apie bandymą atkurti intymumą karo akivaizdoje.
Emocinis fantominės sirenos jausmo perkėlimas į vaizdą tikro karo fone. Jo metu venomis plinta karšto bitumo pojūtis.
„Neturiu žodžių“ – dažnai girdima frazė, kai karo tikrovė tokia sukrečianti, kad kalba atrodo nebepajėgi ją apibūdinti. Darynai Mamaisur studijuojant Briuselyje, jos šalyje prasideda rusijos plataus masto invazija. Pavasarį, kai Briuselyje ir Kyjive vienu metu pražysta kaštonai, ji imasi kurti filmą, kuriame fiksuoja tą kažkur tolumoje kvepiantį pavasarį. Mainydamasi vizualiniais laiškais su drauge iš Kyjivo, Daryna susiduria su klausimu: kaip kuriant filmą apie karą kalbėti apie šviežią ir tebesiplečiančią žaizdą?
Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolfas Hoessas su žmona Hedwiga sau ir savo vaikams kuria svajonių gyvenimą čia pat už stovyklos sienos. Žodžiais ir vaizdais nenusakomas smurtas tiek idiliškus namus, tiek žiūrovą pasiekia tik fone nuolat lydinčių vaiduokliškų balsų pavidalu. Britų režisieriaus Jonathano Glazerio istorinė Holokausto drama, paremta rašytojo Martino Amiso romanu, Kanų kino festivalyje pelnė „Didįjį prizą“. Meistriška „Interesų zona“ – vienas labiausiai sukrečiančių ir svarbiausių metų filmų.
Niujorko dienraštyje dirbantis britų žurnalistas Arturas Stiuartas gauna užduotį parašyti straipsnį apie glamroko žvaigždės Brajano Sleido gyvenimą. Dėl nevaržomo atvirumo scenoje 1971-aisiais Sleidas savo gerbėjus varė iš proto. Jo muzika bei dainų tekstai drąsūs, aistringi, o laikysena – seksualiai provokuojanti. Naujasis muzikos dievaitis tapo neribotos laisvės šaukliu, tačiau tai Sleidą ir sunaikina – jis imituoja savo paties nužudymą. Daivid Bowie, Iggy Pop ir kitų muzikos ikonų įkvėptas filmas, pateikia pop žvaigždės mitą, įvilktą į nuostabius dizainerės Sandy Powell kostiumus.
Tolimoje ateityje astronautė Barbarela, keisdama kostiumus, keliauja per galaktiką. Žemės prezidentas ją pasiunčia susigrąžinti pavojingo ginklo iš maištaujančio mokslininko Durando Durando. Barbarela skrieja per ryškius psichodelinius pasaulius, knibždančius keistų būtybių ir neįprastų malonumų. Ši ekscentriška klasika siūlo vizualiai stulbinančią ir žaismingą lyčių vaidmenų, seksualumo ir ateities satyrą, perteikiančią pašėlusią septinto dešimtmečio dvasią ir stilių.
Jaunoji karalienė Marija Antuanetė kerinčiame Sofios Coppolos filme naviguoja po prabangius Versalio rūmus. Skleistis istorijai padeda ne tik vaidyba, scenografija, bet ir dizainerės Milenos Canonero sukurti žavingi kostiumai. Nuo žaismingų pastelinių spalvų, atspindinčių jaunatvišką maištą, iki begalės šilko sluoksnių ir didingų pūstų suknių – kiekvienas drabužis tampa skirtingo gyvenimo etapo simboliu. Jie kalba apie Marijos transformaciją: nuo nerūpestingos karalienės iki vienišos valdovės, įstrigusios auksiniame narvelyje. „Marija Antuanetė“ – vizualinė puota, kur mada tampa daugiau nei tik puošmena.
Larabių šeimos vairuotojo dukra Sabrina sugrįžta iš Paryžiaus pasidabinusi dailiomis suknelėmis. Ji bėga nuo savo socialinės padėties ir nori sužavėti nerūpestingąjį Davidą Larabį, tačiau tuo pat metu mezgasi vis gilesnis ryšys su jo stoiškuoju broliu Linu. Kokteilinės suknelės išduoda Sabrinos jaunatvišką polinkį prie Davido, o kostiumėliai atspindi jos brandą ir santykį su Linu. Per juoką, sąmojingumą ir legendinės Edith Head kurtą drabužių dizainą „Sabrina“ tyrinėja meilės trikampius, visuomeninius suvaržymus ir išvaizdos galią. Ar tikra meilė gali sužydėti, kai širdys paslėptos po prabangiu garderobu?
Režisierė Asmae El Moudir nori sužinoti, kodėl ji turi tik vieną vaikystės nuotrauką ir kodėl toje nuotraukoje greičiausiai net ne ji pati. Tėvų padedama El Moudir savo rankomis sukuria Kasablankos rajono, kuriame užaugo, maketą. Kurdama ji kamantinėja savo mamą, tėvą ir močiutę apie praeitį, savo namus ir šalį. Po truputį išsinarplioja dešimtmečius kruopščiai puoselėtas melo tinklas. Atsiskleidžia sudėtingas ryšys tarp jos asmeninio gyvenimo ir 1981-ųjų Duonos riaušių – esminio įvykio Maroko istorijoje.
Septyniasdešimtmetė profesorė Blaga gedi savo ką tik mirusio vyro. Velioniui ji nori parūpinti ypatingą antkapį, tačiau tampa telefoninių sukčių auka ir netenka visų santaupų. Vedama nevilties ji pereina į kitą įstatymo pusę ir pati tampa aferiste. Tai režisieriaus Stephano Komandarevo didelio pripažinimo sulaukusios trilogijos paskutinė dalis, kurios centre – Bulgarijos socialinė tikrovė. Filmas triumfavo šių metų Karlovi Varų kino festivalyje.
Banko tarnautojas Moranas įstrigęs monotoniškoje kasdienybėje ir svajoja apie geresnį gyvenimą. Trokšdamas laisvės jis ryžtasi rizikingam planui – pavogti iš savo darbdavio didelę pinigų sumą. Moranas kreipiasi į savo kolegą Romaną, jam nelieka kito pasirinkimo, kaip tik prisijungti prie apiplėšimo. Pradėję apiplėšimą vyrukai atsiduria pavojingų iššūkių ir intriguojančių romantinių situacijų sūkuryje. Keisti personažai, šmaikštūs dialogai ir absurdiškas humoras primena, kad geriausi nuotykiai kartais yra tie, kurių niekada neplanavai.
Trys draugės Tara, Skai ir Ema atvyksta į kurortą Kretoje ieškoti nuotykių. Laukia savaitė saulės, šokių, naujų pažinčių ir seksualinių patirčių. Išsikvėpinusios, pasipuošusios ryškiais drabužiais, merginos patenka į vakarėlių, pasimatymų ir vėlyvų lėbavimų sūkurį. Čia netyla muzika, ore tvyro alkoholio ir prakaito kvapai – tai turėjo būti pati geriausia vasara jų gyvenime. Kanų kino festivalyje pristatytas filmas pelnė Pagrindinį „Ypatingo žvilgsnio“ programos prizą, o pagrindinė aktorė Mia Mckenna-Bruce BAFTA apdovanojimuose gavo Kylančios britų žvaigždės prizą. Šis seansas pritaikytas kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms. Ką tai reiškia? Filmas bus rodomas su specialiais subtitrais (SKN), kurie kiek daugiau nei įprastai papasakos apie filme pasigirstančius garsus. Girdintiems žiūrovams šie subtitrai netrukdys, o kurtieji ir neprigirdintys galės visavertiškai filmą žiūrėti kartu su girdinčiaisiais.
Ahmetas atsiduria tarp griežtų taisyklių suvaržyto religinio bendrabučio sienų. Neseniai į islamą atsivertusio tėvo nurodymu ten patekęs paauglys jaučiasi pasimetęs. Griežta rutina ir pamaldūs bendraamžiai smarkiai skiriasi nuo jo pasaulietinio gyvenimo. Mokykloje jis – autsaideris, slepiantis savo naująją tikrovę po tylos apsiaustu. Paguodą Ahmetas randa tik triukšmingose gatvėse susitikdamas su Hakanu, kurio juokas išsklaido nykią nuotaiką.
Kino kūrėjas Tomas užmezga aistringą romaną su jauna mergina Agata, su kuria susipažįsta po filmo užbaigimo vakarėlio. Impulsyvus sprendimas sujaukia jo, rodos, tvirtą santuoką su Martinu. Agata įžiebia Tomo kūrybinę kibirkštį, bet taip pat grasina jį pasiglemžti. Tuo tarpu Martinas ieško paguodos kitame meilės romane. Painus emocinis voratinklis verčia vyrus susidurti akis į akį su savo tikraisiais prioritetais. „Labirintai“ – tai audringa meilės, netekties ir vidinių atradimų kelionė pasaulyje, kuriame ištikimybės samprata nuolat keičiasi.
Patagonijos lygumose trys raiteliai risnoja didingų kalnų fone, jų misiją gaubia tyla. Varomas kolonijinių ambicijų priešakyje žengia leitenantas Maklenanas. Amerikiečių samdinys Bilas neslepia neapykantos kitataučiams. O kartu keliauti priverstą metisą Segundo persekioja prasta nuojauta. Kuo giliau raiteliai leidžiasi į atšiaurų reljefą, tuo labiau aiškėja tikrasis jų tikslas: žiaurus onų tautos, Ugnies Žemės gyventojų, iškeldinimas.
Tuniso režisierė Kaouther Ben Hania trina ribą tarp dokumentinio ir vaidybinio kino. Kai prisijungusios prie ISIS dingsta dvi Olfos dukros, režisierė pasikviečia aktores užimti jų vietą ir rekonstruoja jų istoriją bei Olfos ir jaunesniųjų dukrų skausmą. Tai tikrovė, fikcija ar viskas vienu metu? Šioje istorijoje širdį veriančiu žvilgsniu tyrinėjama atmintis, vaizduotė ir begalinė motinos stiprybė.
Atmosfera įkaitusi nuo studentų protestų prieš Slobodano Miloševićiaus korumpuotą valdžią. Penkiolikmetį Stefaną kamuoja vidinis karas. Jo mylima mama Marklena tarnauja kaip režimo ruporas, o jo draugai kovoja už ateitį, kurią vyriausybė jiems bando užginti. Stefanas laviruoja tarp lojalumo mamai ir didėjančio nepritarimo esamos vyriausybės politikai. Augant smurtui motinos kruopščiai kurtas fasadas ima griūti ir atskleidžia tiesą, kuri sujaukia jaunuolio tapatybę ir įsitikinimus.
Kelerius metus iki mirties kompozitorius Ryuichi Sakamoto negalėjo koncertuoti gyvai. Vis dėlto 2022 metų pabaigoje jis sukaupė jėgas ir surengė paskutinį pasirodymą – sukūrė koncertinį filmą, kuriame yra tik jis ir fortepijonas. Koncertas prasideda ankstyvo ryto šviesoje, Sakamoto lipant į sceną. Brėkštant dienai jo paties pasirinkta tvarka atliekami kūriniai atspindi visą kompozitoriaus karjerą – nuo popžvaigždės grupėje „Yellow Magic Orchestra“ iki nuostabių Bertolucci filmų garso takelių bei paskutinio albumo „12“. Tai ne tik koncertas, tai – meditacija apie laiką ir kūrybą bei atsisveikinimas su vienu didžiausių Japonijos muzikos kūrėjų.
Dvylikmetė Zafan maištauja prieš griežtą islamo religinę mokyklą ir dienas leidžia maudydamasi ežere su savo geriausiomis draugėmis. Bet viskas pasikeičia, kai jai pirmai klasėje prasideda mėnesinės. Tuo pat metu pradeda sklisti gandai, kad miško tankmėje slepiasi siaubingas padaras. Atstumta bendraamžių ir kaimo bendruomenės Zafan turi nuspręsti, ar paklusti visuomenės spaudimui ir prisitaikyti, ar priimti savo žvėriškąją pusę.
Vasara Budapešte. Vidurinės mokyklos mokiniui Abeliui sunku susikaupti baigiamiesiems egzaminams, nes jis yra beviltiškai įsimylėjęs savo geriausią draugę Janką. O Janka nelaimingai įsimylėjusi vedusį istorijos mokytoją, kuriam anksčiau yra tekę susidurti su konservatyviu Abelio tėvu. Abelio laikomas istorijos baigiamasis egzaminas virsta nacionaliniu skandalu ir poliarizuotos visuomenės įtampa staiga iškyla į paviršių.
Vienišas scenaristas Adamas grumiasi su vienatve savo bute Londone. Netikėtas susitikimas su paslaptingu kaimynu Hariu suteikia vilties. Tačiau Adamo gyvenimas pasisuka siurrealistiška linkme. Vieną dieną jis sugrįžta į vaikystės namus ir randa gyvus tėvus, kuriuos prieš dešimtmečius nusinešė tragedija. Adamas naršo praeityje ieškodamas atsakymų – realybė susiduria su fantazija. Tuo tarpu jo ryšys su Hariu gilėja ir verčia abejoti viskuo, ką jis iki šiol manė žinąs apie meilę ir netektį.
Įspūdingų, dažnai tamsiai komiškų vinječių serija „ Žemiškos eilės “ leidžia pažvelgti į iraniečių gyvenimą, jiems grumiantis su vyriausybės primesta socialine, kultūrine ir religine biurokratija. Statiška kamera vaizduoja daugybę istorijų: pamesto šuns ieškančią moterį, valstybės cenzūrą patiriantį filmo kūrėją, tėvus, norinčius pavadinti savo naujagimį sūnų Deividu, ir daugelį kitų. Šios trumpos fikcijos piešia stiprų, žmogišką gyventojų, pavargusių nuo kasdienybę varžančios politikos, portretą.
Epiška pasakos „Dosni obelis“ ekranizacija, kurioje metaforizuota motinos ir vaiko linija: sudžiūvęs Mamos obels kamienas, suteikdamas paskutinę pagalbą Sūnui palaidūnui, nulūžta ir lėtai virsta į vandenį kaip išsigelbėjimo valtis. Čia autorius besąlygiškai teikia pirmenybę minčiai ir ieško trumpiausio atstumo nuo minties iki jos įkūnijimo.
Pirmasis Lietuvos kino studijoje sukurtas animacinis filmas. Saloje po obelimi gyvena žmogelis. Jo džiaugsmui kartą pas jį valtele atplaukia svečias, kuris nusprendžia, kad obels metamas šešėlis galimai trukdo išaugti palmei. Šio filmo tema – užuomina apie Prahos pavasario įvykius.
Dailininko animatoriaus, scenarijaus autorius, režisierius ir prodiuserio Valento Aškinio debiutinis animacinis filmas sukurtas Vytautės Žilinskaitės pasakos motyvais. Filmo pradžia tarsi visai kasdieniška: žaisdamas berniukas netyčia įsiduria į kaktusą ir užpykęs šauna į jį iš lanko. Čia ir atsiveria fantastinis pasaulis, kupinas gerųjų jėgų, kurios gelbsti ne tik sužeistą kaktusą, bet ir blogio pažeistą berniuko širdį. Ar supras jis, kad tik aukojantis galima išsigelbėti ir atgimti? Tai filmas apie meilę, ir draugystę, kuri yra stipresnė už pyktį. „Kaktuso paslaptis“ tai – filmas apie meilę, kuri yra stipresnė už pyktį.
Filmas apie žmonių troškimą nerūpestingai gyventi. Manais į tokį gyvenimą, jiems teks įminti mįslę.
Filmas apie žmonių troškimą nerūpestingai gyventi. Manais į tokį gyvenimą, jiems teks įminti mįslę.
I dalis „Padebesyse“ Tako tiesimas per debesis, ardant dangų, prasmingas tol, kol nepaaiškėja, jog tas dangus yra žemė. II dalis „Uždaroje patalpoje“ Vandens lašų išlaisvintas žmogelis iš storo tinko sluoksnio išlaisvina ir kolegas. Puiku! Ne?! Aptinkuotiems buvo puikiau.
Ką tik gimęs dirbtinis intelektas sužino, kad yra tik šaldytuvas. Jis bando užmegzti žmogišką ryšį su savo kūrėju, vieninteliu tarpininku su pasauliu. Tačiau ilgainiui Šaldytuvas supranta, jog didžiausia jo problema - kūrėjo ribotumas. Lieka vienintelis klausimas: statistiškai ar gyventi verta?
Prekybos centro klientai automobilių stovėjimo aikštelėje vardina dienos pirkinius. Daiktas po daikto jų sąrašai susilieja į meditatyvų prekių srautą, kur pirkimas tyrinėjamas ne vartotojiškumo, o egzistencializmo šviesoje.
Jauna mergina Jagna privalo tekėti už daug vyresnio turtingo ūkininko Borynos, nepaisant meilės jo sūnui Antekui. Laikui bėgant Jagna tampa kaimo gyventojų pavydo ir neapykantos objektu ir turi kovoti, kad išsaugotų savo nepriklausomybę. Kiekvieno vaidmuo nulemtas taisyklių ir tradicijų, o už nukrypimą nuo socialinių lūkesčių gali būti baudžiama pajuoka ir atstūmimu. Lenkijos kaime XIX ir XX amžių sandūroje vykstantys dramatiški istorijos posūkiai susieti su besikeičiančiais metų laikais, darbu laukuose ir vietinėmis šventėmis.
Kokią paslaptį slepia Kalėdų eglutė? Visų medžių „princesė“ keliauja per valstybes ir kultūras, tačiau šventinis šurmulys ir blizgučiai slepia milijardinį verslą ir kasdienę jo atstovų kovą dėl išlikimo. Niekas net neįtaria, kad gražiausios daniškos eglutės tankiais spygliais užaugintos iš Sakartvele surinktų sėklų. Socialinėje dramoje stebime Sakartvelo ir Danijos eglučių augintojų bendruomenes, patiriame jų džiaugsmus ir nuoskaudas, atrandame kultūrų panašumus ir skirtumus.
Gražią žiemos dieną du draugai – Paršelis ir Karvė – kuo smagiausiai leidžia laiką čiuožinėdami ant užšalusio ežero, kai staiga supranta, jog po juo, apačioje, gyvena kažkas labai baisus ir didelis. Vis dėlto, tas kažkas prašo pagalbos, tad svetimo baimę įveikę bičiuliai pasiryžta padėti ir susipažįsta su kitu, itin paslaptingu pasauliu.
2004 metų gegužės 1 dieną Lietuvoje gimė apie pusšimtį vaikų. Jų atėjimas į šį pasaulį sutapo su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą. Režisieriaus Arūno Matelio iniciatyva daugelio kūdikių gimimą užfiksavusi kūrybinė grupė kas kelerius grįždavo pas kai kuriuos herojus. Praėjus 20 metų režisierius Eimantas Belickas kartu su scenarijaus autore Ramune Rakauskaite atsirinko ryškiausius, išskirtinius jaunuolius, jau turinčius ką pasakyti apie savo pirmus žingsnius sulaukus pilnametystės. Tai pirmosios ES kartos Lietuvoje paveikslas.
Naujųjų metų rytą Šarūnas atsibunda savo lovoje, šalia jo – vos pažįstamas, tačiau itin charizmatiškas Martinas, o duše prausiasi Šarūno mergina Iveta. Bandydamas suprasti, kas nutiko vakar, vaikinas svarsto, ar gyvenimas dar kada nors bus toks pat kaip iki šiolei. Tuo tarpu Martinas jam linki laimingų kitų metų.
Permainų laikas Latvijoje. Charizmatiška laisvamanė Alicija aktyviai dalyvauja Latvijos liaudies fronto veikloje ir tampa Latvijos tautinio pabudimo žvaigžde. Tačiau pasiekimai kelia iššūkių asmeniniame gyvenime ir verčia priimti sudėtingus sprendimus. „Mano laisvė“ – tai istorinė drama, paremta lenkų kilmės žurnalistės, politikės ir vieno ryškiausių Latvijos nepriklausomybės judėjimo balsų, Itos Kozakevičos, gyvenimo istorija.
Apgaulės būdu išviliota į stalininę rusiją ieškoti savo dukters, aktorė Marija Leiko sužino, kad ji mirė gimdydama. Ant rankų laikydama be motinos likusį kūdikį Marija gauna darbo pasiūlymą sovietiniame teatre ir nusprendžia pasilikti vieną sezoną. Tačiau į idealizuotą aktorės pasaulį palaipsniui įsiskverbia režimo paslaptys ir siaubingos represijos. Ji yra priversta rinktis tarp šlovės ir meilės anūkei, tarp savo įsitikinimų ir melu persunkto totalitarinio režimo.
Po Nacionalinių Scenos menų apdovanojimų aktorių autobusas grįžta namo: visi buvo nominuoti, tačiau nė vienas nelaimėjo. Autobuse sakomos padėkos kalbos, dainuojama karaoke, šaunamas šampanas. Važiuodami aktoriai netikėtai pamato, kad kolegų automobilis stovi kelkraštyje.
Keturios pavargusios ir viena kitos nepažįstančios moterys atsitiktinai susitinka SPA centre. Čia filmo veikėjos patenka į keistas ir kiek komiškas situacijas, padedančias joms suprasti, kas jų gyvenimuose ne taip. Čia yra ir penktas pavargęs veikėjas – pats SPA centras, kaip įmanydamas besistengiantis būti tobula poilsio vieta, tačiau vis sutrinkantis.
Ūla yra drovi ir savimi nepasitikinti paauglė, kuri mėgsta plaukti. Įprastos treniruotės metu mergina įsitraukia į netikėtą nuotykį, kuris padeda jai subręsti, priimti save ir pamatyti savo kūną naujai.
Praėjus dvidešimt penkeriems metams Silva žirgu keliauja per dykumą aplankyti draugo – šerifo Džeiko. Jie atšvenčia susitikimą, tačiau kitą rytą Džeikas jam pasako, kad tikroji susitikimo priežastis nėra tik prisiminti jų draugystę.
Oktavija Foss teatre nori pastatyti moterišką Konano Barbaro versiją. Kad tai įgyvendintų ji sudaro sutartį su demonu. MEISTRAI – TRUMPAI Kovo 18 d. 20:00 Forum Cinemas Vingis
Žaidimų aikštelės kūrimo procesas tampa pirminiu tašku apmąstymams apie darbo ir laisvalaikio santykį. Jis aptariamas atskleidžiant užkulisinius kultūrinius darbus, sekant menininkės Céline Condorelli kūrinio statybas Pietų Londone.
Japonijos kaime, švelniai čiurlenančios upės ir šlamančių medžių draugijoje, vienišas tėvas Takumi augina dukrą Haną. Jų ramus gyvenimas sudrumsčiamas, kai Tokijo kompanija paskelbia planus netoliese statyti prabangų kempingą. Kaime augant įtampai ir baimei, kad vanduo bus negrįžtamai užterštas, Takumi tampa vienu iš pasipriešinimo lyderių. Šis seansas pritaikytas kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms. Ką tai reiškia? Filmas bus rodomas su specialiais subtitrais (SKN), kurie kiek daugiau nei įprastai papasakos apie filme pasigirstančius garsus. Girdintiems žiūrovams šie subtitrai netrukdys, o kurtieji ir neprigirdintys galės visavertiškai filmą žiūrėti kartu su girdinčiaisiais.
1975 metais Prancūzijoje prieštaringai vertinamas kraštutinės kairės aktyvistas Pierre’as Goldmanas stoja prieš teismą. Nuteistas iki gyvos galvos vyras sutinka su kaltinimais plėšimu, tačiau neigia dviejų vaistininkų nužudymą. Goldmanas gina savo nekaltumą ir galiausiai tampa politine ikona. Kruopščiai atkurtoje greito tempo, įtraukiančioje istorinėje teismo dramoje režisierius Cédricas Kahnas meistriškai iškelia šių dienų rasizmo ir politinio susiskaldymo problemas.
Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolfas Hoessas su žmona Hedwiga sau ir savo vaikams kuria svajonių gyvenimą čia pat už stovyklos sienos. Žodžiais ir vaizdais nenusakomas smurtas tiek idiliškus namus, tiek žiūrovą pasiekia tik fone nuolat lydinčių vaiduokliškų balsų pavidalu. Britų režisieriaus Jonathano Glazerio istorinė Holokausto drama, paremta rašytojo Martino Amiso romanu, Kanų kino festivalyje pelnė „Didįjį prizą“. Meistriška „Interesų zona“ – vienas labiausiai sukrečiančių ir svarbiausių metų filmų.
Idealistė kalėjimo prižiūrėtoja Eva susiduria su gyvenimo dilema, kai praeityje sutiktas vyras perkeliamas į kalėjimą, kuriame ji dirba. Neatskleisdama savo paslapties ji prašo būti perkelta į jo bloką – griežčiausią ir žiauriausią kalėjime. Taip prasideda nerimą auginantis psichologinis trileris, kuriame Evos siekis įvykdyti teisingumą ima kvestionuoti jos moralę ir kelti pavojų jos ateičiai. Tai naujausias filmo „Kaltė“ režisieriaus darbas, kurio premjera įvyko šių metų Berlyno kino festivalyje.
Pastaruosius metus rašytoja Sandra, jos vyras Samuelis ir jų sūnus Danielis gyveno atokiame Prancūzijos Alpių miestelyje. Vieną dieną Samuelis randamas negyvas sniege prie jų namo ir Sandra tampa pagrindine įtariamąja. Prasidėjęs teismo procesas pamažu virsta viešu Sandros ir Samuelio sudėtingų santykių nagrinėjimu, o tyrimo eiga priklauso nuo jų neregio sūnaus parodymų. 2023 metais Kanų „Auksine palmės šakele“ apdovanota juosta „Kryčio anatomija“ yra intriguojanti teismo drama su psichologinio trilerio elementais.
Kai sūnaus elgesys neatpažįstamai pasikeičia, vienišos motinos Saki gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Berniuko agresijos priežasčių ji bando ieškoti mokykloje. Motina įsitikinusi, kad sūnaus problemų šaltinis yra jo mokytojas Hori. Tačiau viskas yra kur kas painiau. Šių personažų keliams susikirtus užsimezga netikėtas ryšys, atskleidžiantis paslaptis ir trapią tiesos prigimtį. Ar paaiškės, kas yra tikrasis monstras?
„Mūsų dienose“ persipina dvi iš pažiūros nesusijusios istorijos: pirmoje – nusivylusi buvusi aktorė, kuri palikusi darbus ilsisi savo ilgametės draugės bute; antroje – vidutinio amžiaus, nuo alkoholio priklausomas poetas, tapęs kultine asmenybe jauniesiems skaitytojams. Iš šių dviejų skirtingų krypčių režisierius Hong Sang-soo žavingai parodo pasaulį, kuriame gausu paslapčių ir galimybių, kuriame, atrodytų, net ir smulkiausios detalės, tokios kaip paruoštų makaronų aštrumas, turi rimtų pasekmių.
Žiema užgriūna prestižinę Bartono akademiją. Cinizmu lyg storu paltu apsigaubęs profesorius Polas Hanemas priverstas atostogas praleisti su keliais moksleiviais ir virėja Mere, kuri gedi Vietname žuvusio sūnaus. Vienas studentų – maištingas, bet aštraus proto jaunuolis Angusas – meta iššūkį griežtai profesoriaus pasaulėžiūrai. Sutarti jiedviem nelengva, bet Angusas ir Polas pamažu pradeda vienas kitą suprasti. Snieguotas kraštovaizdis virsta bendrų nuotykių fonu, o širdys pradeda tirpti nuo netikėto žmogiško ryšio šilumos.
XIX amžiaus Italija. Šešiametį žydų vaiką pagrobia popiežiaus kareiviai. Pasiturintiems tėvams pranešama, jog berniuką slapta pakrikštijo tarnaitė. Norėdami jį susigrąžinti jie turi priimti katalikybę. Tuo tarpu berniukas auklėjamas Vatikane, popiežiaus Pijaus IX žinioje. Kyla tarptautinis pasipiktinimas. Nors po Italijos suvienijimo buvo panaikinta pasaulietinė popiežiaus valdžia, popiežius tvirtai įsitikinęs savo teisumu.
Klastinguose ir pelkėtuose miškuose, sudarančiuose vadinamąją žalią sieną tarp Baltarusijos ir Lenkijos, pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos patenka į geopolitinius pančius. Apgaulingą viltį atsidurti saugesnėje Europoje keičia siaubas ir šiuolaikinė tragedija. Šiame nematomame kare susipina patogumų atsisakiusios, ką tik aktyviste tapusios Julijos, jauno pasieniečio Jano ir sirų šeimos gyvenimai. Milžinišką ažiotažą Lenkijoje sukėlęs kino meistrės Agnieszkos Holland filmas kelia klausimą: ar skirtingos barikadų pusės gali rasti bendrą kalbą, kai siena tampa sudužusių svajonių kapinynu?
Ką tik gimęs dirbtinis intelektas sužino, kad yra tik šaldytuvas. Jis bando užmegzti žmogišką ryšį su savo kūrėju, vieninteliu tarpininku su pasauliu. Tačiau ilgainiui Šaldytuvas supranta, jog didžiausia jo problema - kūrėjo ribotumas. Lieka vienintelis klausimas: statistiškai ar gyventi verta?
Tai istorija apie vaiką, bandantį išmokti svajoti snaudžiančiame pasaulyje, lėtoje realybėje, kurioje išsekusios net fantazijos. Pinigai, šlovė, sėkmė – visa tai gal ir vilioja, bet jam veikiau nė motais. Daugybė švelnių mažų likimų susikerta kaip skaičiaus 8 linkiai. Jie sunkiasi seilėmis arba tiesiasi kaip lazeriai – neįmanomi pagauti, bet spindintys, maginantys, lyg žvilgsnio linija, sprunkanti begalybės link. Galbūt tuomet reikėtų pereiti prie fikcijos, paaštrinti scenarijų hiperrealistiniu sapnavimo metodu, išmoktu internete, TikTok’e (Shifting), idant sugrąžintume truputį vilties. Tarsi tai būtų įmanoma, kaip valgyti šviesą.
Šešiolikmetė imtynininkė Anuk puikiai įsiliejusi į Paryžiaus imtynininkų komandą, kurioje – daugiausia vaikinai. Įprastai ji treniruojasi su geriausiu draugu Luisu, netrukus jos dėmesį atitraukia akin kritęs naujas komandos narys. Pasiduodama savo pirmiesiems seksualinio potraukio impulsams, Anuk susiduria su savo kolegų vaikinų – o ypač geriausio draugo – kompleksais.
Dvi moterys drauge guli lovoje. Vėjo gūsiams nuožmiai talžant langą, viena iš jų prisimena sykį kine vykusį pasimatymą. Šis filmas – meilės daina, kuri niekuomet neišlaikytų cenzūros testo; filme „Apsvaigusi širdis“ pasakojama apie uždraustus kūnus ir troškimus porevoliuciniame Irano kine ir už jo ribų.
Prekybos centro klientai automobilių stovėjimo aikštelėje vardina dienos pirkinius. Daiktas po daikto jų sąrašai susilieja į meditatyvų prekių srautą, kur pirkimas tyrinėjamas ne vartotojiškumo, o egzistencializmo šviesoje.
Paprastas vaikinas, elektrikas Viktoras, su šeima persikelia gyventi į naują butą. Netrukus jie sužino, kad butas anksčiau priklausė Lechui Valensai, buvusiam Lenkijos prezidentui ir Nobelio taikos premijos laureatui, karjerą pradėjusiam elektriko darbu. Netrukus Viktoro žmona Silvija pradeda pelnytis iš užsienio turistų naujuosius jų namus paversdama muziejumi, o savo vyrą – persirengėliu Valensa.
Trys plinkantys broliai atvyksta į Stambulą plaukų persodinimo operacijai. Užstrigę vienas kito draugijoje viešbutyje toli nuo namų, jie junta, kaip jų kompleksai auga greičiau nei jų plaukai.
Jauna albanų porelė Mira ir Klodi atvyksta į Marselį su gyvybiškai svarbia misija. Jų laukia lemtingas susitikimas ir pilnas kambarys laukiančių vyrų – čia reikšminga kiekviena sekundė. Susidurdami su vis tirpstančiu laiku sprendimui priimti, jiedu suvokia ir augantį poreikį paleisti vienas kitą.
Priblokšta minia stebi gaisrą. Kylanti grėsmė neturi pavadinimo, visur aplink sklinda besikerojantis pragaras. Baimę reikia išburti, ugnį – paversti ženklu.
Džeremis ir Aurora pasiklydo jūroje. Beribėse vandenyno platybėse jiedu plūduriuoja įkalinti ant nedidelio rąsto. Veikėjams nesuprantant vienas kito norų ir ribų, kova dėl išlikimo ir jųdviejų santykių tampa vis keistesne painiava. Ar ieškant kelio sausumos link paklydėliams pavyks subręsti ir neprarasti savęs?
Jis auga lėtai kaip varveklis, bet vieną dieną nukrenta ir sudūžta. Anka myli kates. Ir Jėzų. Žiemos tyloje užšąla marios, ir visa, kas neišsakyta, iškyla į paviršių kaip įtrūkis lede. Tai – mozaikinis mažo žvejų kaimelio portretas, kuriame žmonių tarpusavio santykiai, jų santykiai su gyvūnais, o ir pastarųjų santykiais su kitais gyvūnais priklauso nuo trapios pusiausvyros tarp šilto, švelnaus rūpesčio ir šaltakraujiško emocinio žiaurumo. Slėpininga vienatvės ir bendruomenės istorija, papasakota su magiškojo realizmo elementais.
Karštą vasaros dieną, pietiniame Libano pajūryje septyniolikmetė Nayla susiduria su dilema su kuria susiduria kiekvienas šalies jaunuolis: išvykti ar pasilikti. Du jos gyvenimo vyrai turi apie tai savo nuomonę, bet abu gali likti nustebinti.
Gražią žiemos dieną du draugai – Paršelis ir Karvė – kuo smagiausiai leidžia laiką čiuožinėdami ant užšalusio ežero, kai staiga supranta, jog po juo, apačioje, gyvena kažkas labai baisus ir didelis. Vis dėlto, tas kažkas prašo pagalbos, tad svetimo baimę įveikę bičiuliai pasiryžta padėti ir susipažįsta su kitu, itin paslaptingu pasauliu.
„Neturiu žodžių“ – dažnai girdima frazė, kai karo tikrovė tokia sukrečianti, kad kalba atrodo nebepajėgi ją apibūdinti. Darynai Mamaisur studijuojant Briuselyje, jos šalyje prasideda rusijos plataus masto invazija. Pavasarį, kai Briuselyje ir Kyjive vienu metu pražysta kaštonai, ji imasi kurti filmą, kuriame fiksuoja tą kažkur tolumoje kvepiantį pavasarį. Mainydamasi vizualiniais laiškais su drauge iš Kyjivo, Daryna susiduria su klausimu: kaip kuriant filmą apie karą kalbėti apie šviežią ir tebesiplečiančią žaizdą?
Žaidime „Grand Theft Auto V“ – įprasta diena: gatvėse dūzgia automobiliai, žmonės atlieka kasdienius darbus, kaitina kepsnines savo soduose arba deginasi paplūdimyje. Ir vis dėlto žaidimo pasaulyje trūksta kai ko esminio – ateities, atidėtos dėl saugumo sumetimų. Negalėdamas tiksliai įvardyti šio stygiaus, pagrindinis veikėjas Edgaras seka savo realybės algoritme trūkstamo elemento pėdsakais. Tyrinėdamas savo paties normalumo keistumą, jis iš naujo atranda nuostabaus grožio ir sykiu košmarišką pasaulį.
Marė, Bilibadas ir Fumbletonas – trys miniatiūriniai aktoriai, vadinantys vaikiškame 80-ųjų seriale pavadinimu „Klajok, bet svajok“. Serialo kūrėjui mirus, studijoje jie lieka vieni. Pamažu dylant jų kostiumams ir augant alkiui, jie toliau kuria vis keistesnes serijas savo gerbėjams.
Naujųjų metų rytą Šarūnas atsibunda savo lovoje, šalia jo – vos pažįstamas, tačiau itin charizmatiškas Martinas, o duše prausiasi Šarūno mergina Iveta. Bandydamas suprasti, kas nutiko vakar, vaikinas svarsto, ar gyvenimas dar kada nors bus toks pat kaip iki šiolei. Tuo tarpu Martinas jam linki laimingų kitų metų.
Fantastinis gamtos istorijos pasakojimas apie dramatišką žmogaus pavidalą įgavusios laukinės lašišos gyvenimo ciklą, įgarsintas legendinės dainininkės ir aktorės Marianne Faithfull.
Vieną vakarą apimti nuobodulio trys draugai ima dalytis mintimis apie Džidos fontano Saudo Arabijoje simboliką. Pastatytas karaliaus devintajame dešimtmetyje, jis laikomas aukščiausiu fontanu pasaulyje. Bičiulių mintys apie šį paminklą virsta apmąstymais apie valdžią, draudimus ir neseniai itin didelį pagreitį įgavusią jų miesto gentrifikaciją.
Po Nacionalinių Scenos menų apdovanojimų aktorių autobusas grįžta namo: visi buvo nominuoti, tačiau nė vienas nelaimėjo. Autobuse sakomos padėkos kalbos, dainuojama karaoke, šaunamas šampanas. Važiuodami aktoriai netikėtai pamato, kad kolegų automobilis stovi kelkraštyje.
Mažame skurdžiame kaimelyje vietinis šventasis valdo pomirtinę karalystę, užkirsdamas kelią mirusiesiems pasikalbėti su savo dar gyvais artimaisiais. Ima, smalsi mirusi mergytė, bando susitikti su šventuoju tikėdamasi gauti leidimą pasikalbėti su mylima močiute.
Ukraina, Sovietų Sąjunga, 1990 m. Kaip ir daugelis paauglių, septyniolikmetis Jaša maištauja prieš valdžią. Tačiau jo tėvynėje kai kurios besipriešinančios jėgos pavojingesnės už kitas. Jaša susiduria su nemalonumais mokykloje, nes groja netinkamą muziką. Bet jis žino, kad tikroji sėkmės jo laukia Niujorke, kur jo šeima neabejotinai išvyks.
Po ginčo geriausios draugės Džasmina ir Iben paplūdimyje pameta viena kitą iš akių. Džasmina susitinka su kitomis draugėmis, Iben apturi romantinį nuotykį su Jonu – vaikinu, dėl kurio yra pamišusi, o kiek vėliau patiria nemalonų susidurimą su iš pažiūros droviu berniuku Oskaru. Kai nuo jų abiejų nusigręžia draugai, vienas iš jų padaro draugišką gestą ir netrukus abu supranta susiduriantys su panašiomis problemomis. Toji vasaros naktis susiklosto visai ne taip, kaip jiedu tikėjosi, tačiau atneša bendrą patirtį, galinčią lemti netikėtų santykių pradžią.
Pastaruoju metu ligoninėje aš – medicinos stebuklas. Galbūt stokoju dėkingumo, bet turiu prisipažinti nedeganti noru gyventi gydytojams, padariusiais viską, kad mane išgelbėtų. Buvau išgydyta, bet sykiu fiziškai ir psichiškai sužalota. Pro tėvo kameros objektyvą žvelgiu į savo gyvenimo laikotarpį, iš kurio neturiu nė vieno atsiminimo. Praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai vaikystėje išgyvenau vėžį, tarp randų ir troškimų ieškau ligos pėdsakų.
Gamyklos spjaudosi dūmais, žmonės godžiai ryja surimio lazdeles, siurbia kavą iš kartono puodelių, nuolat save filmuoja ir riedžiais juda į darbus bei iš jų perpildytuose ir vis labiau dūstančiuose miestuose. Tačiau žemiškoji gerovė turi savo kainą, o povandeninėse gelmėse padėtis kritinė.
Amazonės atogrąžų miškų širdyje du naktį pabudę medžiai leidžiasi į dvasinę kelionę, kurios metu atranda praeityje buvę tų pačių tėvų vaikai.
Keturios pavargusios ir viena kitos nepažįstančios moterys atsitiktinai susitinka SPA centre. Čia filmo veikėjos patenka į keistas ir kiek komiškas situacijas, padedančias joms suprasti, kas jų gyvenimuose ne taip. Čia yra ir penktas pavargęs veikėjas – pats SPA centras, kaip įmanydamas besistengiantis būti tobula poilsio vieta, tačiau vis sutrinkantis.
Ūla yra drovi ir savimi nepasitikinti paauglė, kuri mėgsta plaukti. Įprastos treniruotės metu mergina įsitraukia į netikėtą nuotykį, kuris padeda jai subręsti, priimti save ir pamatyti savo kūną naujai.
Filme Mažosios Dželos vardu pasakojama apie įvykius, nulėmusius ištisos kartos gyvenimą ir Likos – apleisto ir menkai apgyvendinto Kroatijos regiono – kraštovaizdžio ateitį. Sąlygos, kuriomis ten gyventa, paveikė vietinių asmeninį gyvenimą, jų vienatvę, santykius, galimybes, nuogąstavimus ir viltis. Mažoji Džela įkūnija kelias mano šeimos, daugiausia sudarytos iš moterų – motinų, močiučių, seserų ir tetų, – nares.
Filmo herojės – palaimingoje harmonijoje drauge tarpstančios vienuolės. Vienai iš jų sode radus vyrą, harmonija suyra, o ji išsimuša iš bendro seserijos ritmo. Neišsiplidžius jos svajonėms, vienuolė atranda, kad visos bendruomenės narės turi savų paslapčių.
Devintasis dešimtmetis. Apleistas motelis. Čia reguliariai buriasi slaptas bičiulių robotų klubas, kuriame visi gali įgyvendinti savo svajones būti kažkuo kitu – juos vienija troškimas būti gyvūnais. Šįvakar – vieno iš jų atsisveikinimo vakarėlis. Jis iš tiesų pasikeis ir išvyks visiems laikams.
Vyras ir moteris romantiškai vakarieniauja restorane. Staiga vyro veidas ima keistis. Netrukus pora susiduria su vis ženklesnėmis kūniškomis transformacijomis.
Prieš mirtį 1932 m., vienuolis vienoje iš atokiausių pasaulio vietovių pasigamino fotoaparatą. Praėjus beveik šimtmečiui, kino režisierius atranda ir atkuria 3000 išlikusių fotografijos plokštelių ir sujungia jas su savo paties „Super 8“ sukurtais vaizdais. Taip gimsta kinematografinė piligriminė kelionė, kurioje praeitis ir dabartis susilieja į užburiantį vaizdinį pasakojimą, nepaklūstantį laiko apribojimams.
Animacinis filmas „Barbora“ – tikros mergaitės tikri nuotykiai! Barbora yra kiekvieno penkiamečio herojė – ryžtinga mergaitė, kuri dar tik mokosi pažinti pasaulį. Kartu su mama, tėčiu, broliais Jonuku ir Pranuku, savo mylimu pliušiniu žaisliuku Meškiu Barbora kasdien patiria gausybę gyvenimiškų nuotykių. Kaip ir tūkstančiai kitų vaikų, ji yra smalsi ir kupina idėjų, tačiau kartais būna irzli ir virsta ginčytis linkusia neklaužada. Kasdien Barbora sugalvoja ką nors naujo – šiandien ji nori tapti balerina, o rytoj – laukinių gyvūnų dresuotoja. Barboros pasaulyje kiekviena diena yra nuotykis. Animacinis filmas sukurtas pagal Zofios Staneckos ir Marianos Oklejak knygas vaikams.
Pauletė labai gailisi, kad neteisingai nubaudė savo dukrą Lindą. Kad išpirktų kaltę, ji yra pasirengusi įvykdyti Lindos prašymą – pagaminti vištienos ir paprikų patiekalą, kurį visada ruošdavo jos velionis tėvas. Tačiau Pauletė nemoka gaminti, be to, dėl besitęsiančio streiko jai nepavyksta gauti vištienos. Paprasta užduotis nuveda Pauletė ir Lindą į nuotykius, galiausiai į juos įsitraukia visas rajonas.
Džiulsas yra drag karalienė iš Londono. Kartą po pasirodymo klube jį užpuola homofobų gauja su Prestonu priešakyje. Po šio įvykio Džiulsas atsisako pasirodyti klubuose ir atsiriboja nuo išorinio pasaulio. Tik po kelių mėnesių jis nusprendžia apsilankyti gėjų pirtyje, kur sutinka... Prestoną. Instinktyvus noras bėgti netrukus virsta keršto troškimu. Bet Džiulsas nekeršija Prestonui smurtu, vietoje to nusprendžia jį suvilioti. Taip „Femme“ virsta dviejų vyrų iš skirtingų pasaulių – katės ir pelės – žaidimu.
Mažame Sakartvelo kaimelyje gyvenanti 48 metų moteris Etero niekada nenorėjo vyro. Nepaisydama kreivų miestelio gyventojų žvilgsnių, savo laisvę ji brangina taip pat, kaip ir pyragus. Netikėtai Etero aistringai įsimyli vyrą ir atsiduria kryžkelėje – užmegzti santykius ar tęsti vienišės gyvenimą. Taip prasideda moters kova su savo jausmais ir laimės paieškos.
Į pensiją išėjusi mokytoja Lia pažada išsiaiškinti, kas nutiko jos seniai matytai dukterėčiai Teklei. Kai Lia iš kaimyno Ačio sužino, kad Teklė galėjo palikti Gruziją ir gyvena Turkijoje, Lia ir Ači išvyksta jos ieškoti. Atvykę į Stambulą jie atranda gražų miestą, pilną kontaktų ir galimybių. Tačiau ieškoti žmogaus, kuris niekada nenorėjo būti surastas, yra sunkiau, nei jie tikėjosi – iki kol sutinka teisininką Evrimą, kovojantį už transseksualų teises. Kai Lia ir Ači keliauja per miesto gatves, rodos, kad Teklė jau visai arti.
Susipriešinę musulmonai ir krikščionys, beatsiskiriančios Sudano ir Pietų Sudano valstybės bei jose gyvenančios dvi šeimos. Buvusi dainininkė iš šiaurės, jausdama kaltę dėl avarijoje pražudyto vyro iš pietų, jo žmoną pasamdo tarnaite. Dviejų moterų santykis šioje paveikioje, trilerį primenančioje dramoje prisiliečia prie daugybės temų – kaltės, religinės nesantaikos, rasizmo ir seksizmo.
2200-ieji, neoninis Marsas. Kaip niekada mįslingi, gyvenimu pulsuojantys antrieji žmonijos namai. Turtingas verslininkas pasamdo privačią detektyvę Aliną Rubi ir jos partnerį androidą Karlosą Riverą, kad šie susektų liūdnai pagarsėjusį hakerį. Kai, tuo pat metu, dingsta jauna moteris, pėdsakai nuveda į miesto pogrindį, kur robotų gaujos ruošia planus kovai su žmonių valdžia. „Marso ekspresas“ – tai vizualiai stulbinantis neo-noir nuotykis, kuriame susipina ateities, identiteto ir kovos už išlikimą temos.
Bruno ką tik pavogė televizorių, o Albertas iškeldinamas iš savo namų ir bando nusižudyti. Bruno pavyksta išgelbėti šio nepažįstamojo gyvybę ir taip užsimezga jų draugystė. Jiedu turi šį tą bendro: abu kenčia nuo priklausomybės pirkti daiktus ir yra paskendę skolose. Pasiryžę susitvarkyti savo gyvenimus Albertas ir Bruno susipažįsta su jaunų žaliųjų aktyvistų grupe. Suvilioti nemokamo alaus ir traškučių jie ilgai nesvarstę prisijungia prie judėjimo.
70-metė Mahina gyvena viena nuo tada, kai mirė jos vyras, o dukra išvyko į Europą. Vieną popietę, su draugėmis gerdama arbatą, ji nusprendžia nutraukti savo vienišą rutiną ir atgaivinti meilę. Mahinai atvėrus širdį naujam romanui, neplanuotas susitikimas greitai virsta nenuspėjamu ir nepamirštamu vakaru.
Po spindinčiu Romos fasadu Julijus Cezaris ir jo mama balansuoja ant gyvenimo ašmenų. Jų dienoms spalvų teikia salsa ir bendri prisiminimai, tačiau slegia menkos pajamos, gaunamos dirbant vietiniam narkotikų prekeiviui. Trapią pusiausvyrą sujaukia į jų gyvenimus įsiveržusi Ines – žavinga kolumbietė, įklimpusi į tuos pačius pavojingus žaidimus. Julijų pakeri Ines ugninga dvasia, tačiau kyla įtampa su kontroliuojančia mama. Neteisėta veikla grasina pasiglemžti juos visus.
Iškart po skyrybų akušerė Lidija pasineria į ilgas pamainas, o likusias valandas užpildo klajodama gatvėmis ir vaikščiodama į kiną. Stabiliais santykiais ir nėštumu besidžiaugianti jos draugė Salomė tik dar labiau pagilina vienatvės jausmą. Šiek tiek laimės Lidija atranda, kai tampa pribuvėja Salomės gimdyme ir po gimdymo padeda prižiūrėti kūdikį. Vieną vėlyvą vakarą mergina netikėtai susipažįsta su autobuso vairuotoju Milošu ir jam pajunta simpatiją. Tačiau šis ją atstumia ir moteris imasi beviltiškos apgaulės. Įvykių seka netrukus tampa nekontroliuojama.
Mongolijos lygumose gyvena septyniolikmetis Ze. Mokykloje jis pirmūnas, o po pamokų – vietos bendruomenės šamanas. Jis yra tarpininkas tarp bendruomenės ir dvasinio pasaulio, tačiau pats blaškosi tarp tradicijų ir asmeninių ambicijų. Susitikimas su laisve alsuojančia Marala pažadina norą pasukti kitu keliu. Jie abu stoja akistaton su savo slaptais troškimais ir visuomenės spaudimu. Vešlūs kraštovaizdžiai atspindi jų kovą, o ritualų ir modernaus gyvenimo susidūrimas išryškina tapatybės paieškas. „Vėjų miestas“ kviečia pažvelgti į besikeičiančią Mongoliją jauno žmogaus akimis.
Elijas tampa naujuoju garsių prancūzų aukštosios mados namų meno vadovu. Dideli lūkesčiai kelia įtampą ir vyras pradeda jausti skausmą krūtinėje. Sužinojęs, kad daugelį metų nematytas tėvas mirė nuo širdies smūgio, Elijas keliauja į Kvebeką pasirūpinti laidotuvėmis ir sutvarkyti paveldėjimo reikalų. Jaunasis dizaineris sužino, kad paveldėjo šį tą daug blogesnio už silpną tėvo širdį.
2018 metų pasaulio kulinarijos čempionato laimėtoja Agnes Karrasch leidžiasi į turą po Europą – stažuojasi trijuose dviejų „Michelin“ žvaigždučių restoranuose. Esame pakviesti stebėti ambicingą virtuvės šefės kelionę kulinarijos scenoje, kurioje vis dar dominuoja vyrai. „Šefė“ ne tik fiksuoja išskirtinių patiekalų grožį bei esmę, bet ir atskleidžia atsidavusio, pokyčių siekiančio žmogaus portretą.
Atrodo savaime suprantama, kad už darbą gaunamas užmokestis. Tačiau, deja, ne visi yra patenkinti savo darbu. Ar pirmykščiai žmonės susidurdavo su panašiomis problemomis kaip šiuolaikinės visuomenės žmonės? Paklausėme penkių pirmykščių asmenų – pažiūrėkim, ką jie pasakė. PATI TRUMPIAUSIA NAKTIS Kovo 23 d. 21:00 Romuva Kovo 23 d. 21:00 Arlekinas Kovo 23 d. 21:30 Forum Cinemas Vingis
„Apie tai būtinai pakalbėsime po paskutinio oro pavojaus signalo“ – tai utopinė neoninių spalvų pokario miesto vizija, kurioje žmonija, vykdydama rekultivavimo programą, siekia harmonijos išvien su gamta. Filme peržengiama binarinė kultūros ir gamtos priešprieša – čia įsivaizduojama visuomenė, kurioje individualūs tikslai derinami su kitų – žmonių, medžių, upių ar grybų – gerove. Vaizdinga kinematografinė kelionė pasakoja apie pokario laikmečio pasipriešinimą, kultūrinius pokyčius ir ekologinius iššūkius, tyrinėjant nuo pasenusių eksploatacijos mechanizmų išsilaisvinusį pasaulį. Pagrindinės siužetinės linijos vaizdus papildo du mažesni ekranai, kviečiantys į vizualines ekskursijas po artimos ir tolimos ateities miškus.
Dvi moterys drauge guli lovoje. Vėjo gūsiams nuožmiai talžant langą, viena iš jų prisimena sykį kine vykusį pasimatymą. Šis filmas – meilės daina, kuri niekuomet neišlaikytų cenzūros testo; filme „Apsvaigusi širdis“ pasakojama apie uždraustus kūnus ir troškimus porevoliuciniame Irano kine ir už jo ribų.
Penkerius metus susituokusi pora turi bendrą verslą – atrakcionų parke traukinuku „Odong-Odong“ jie diena iš dienos linksmina svetimus vaikus ir rūpinasi jais, neturėdami savų atžalų. Susidurdami su landžiais giminaičiais, nuolatinėmis abejonėmis savimi ir skausminga akistata galop jie išsiaiškina, kodėl nebuvo apdovanoti kūdikiu.
Džeremis ir Aurora pasiklydo jūroje. Beribėse vandenyno platybėse jiedu plūduriuoja įkalinti ant nedidelio rąsto. Veikėjams nesuprantant vienas kito norų ir ribų, kova dėl išlikimo ir jųdviejų santykių tampa vis keistesne painiava. Ar ieškant kelio sausumos link paklydėliams pavyks subręsti ir neprarasti savęs?
Tai, kas Rainerio Kohlbergerio algoritmiškai generuojamuose videokūriniuose kažkada galėjo atrodyti naujoviška ar net žavu, šiandien – papildytosios realybės, automatizuoto vaizdo kūrimo ir itin patogaus naudoti dirbtinio intelekto amžiuje – atrodo stulbinamai pranašiška. Todėl suprantama, kodėl filmu „Elektrinis bučinys“ režisierius dabartinę mūsų epochą nagrinėja sugrįždamas į ateitį.
Jis auga lėtai kaip varveklis, bet vieną dieną nukrenta ir sudūžta. Anka myli kates. Ir Jėzų. Žiemos tyloje užšąla marios, ir visa, kas neišsakyta, iškyla į paviršių kaip įtrūkis lede. Tai – mozaikinis mažo žvejų kaimelio portretas, kuriame žmonių tarpusavio santykiai, jų santykiai su gyvūnais, o ir pastarųjų santykiais su kitais gyvūnais priklauso nuo trapios pusiausvyros tarp šilto, švelnaus rūpesčio ir šaltakraujiško emocinio žiaurumo. Slėpininga vienatvės ir bendruomenės istorija, papasakota su magiškojo realizmo elementais.
Tykią naktį grupelė bėglių bando atrasti kelią į pastato centrą, kur renkasi visi besipriešinantieji. Mėgindami nepakliūti į stebėjimo kamerų akiratį, jie juda per milžinų kambarius ir tampa jų makabriškos rutinos liudininkais.
Beirutas, Libanas. Statybų aikštelėje dirbantis apsauginis Raedas įpareigotas nepraleisti praeivių prie pakrantės. Tačiau statyboms vis labiau užgožiant horizontą, Raedą kasdien ištinka vis neįprastesni susitikimai: ar tai – tik sapnai, ar jo troškimų simboliai? PATI TRUMPIAUSIA NAKTIS Kovo 23 d. 21:00 Romuva Kovo 23 d. 21:00 Arlekinas Kovo 23 d. 21:30 Forum Cinemas Vingis
Žaidime „Grand Theft Auto V“ – įprasta diena: gatvėse dūzgia automobiliai, žmonės atlieka kasdienius darbus, kaitina kepsnines savo soduose arba deginasi paplūdimyje. Ir vis dėlto žaidimo pasaulyje trūksta kai ko esminio – ateities, atidėtos dėl saugumo sumetimų. Negalėdamas tiksliai įvardyti šio stygiaus, pagrindinis veikėjas Edgaras seka savo realybės algoritme trūkstamo elemento pėdsakais. Tyrinėdamas savo paties normalumo keistumą, jis iš naujo atranda nuostabaus grožio ir sykiu košmarišką pasaulį.
Marė, Bilibadas ir Fumbletonas – trys miniatiūriniai aktoriai, vadinantys vaikiškame 80-ųjų seriale pavadinimu „Klajok, bet svajok“. Serialo kūrėjui mirus, studijoje jie lieka vieni. Pamažu dylant jų kostiumams ir augant alkiui, jie toliau kuria vis keistesnes serijas savo gerbėjams.
Priklausomybė nuo narkotikų, pirmieji seksualiniai atradimai ir nesibaigianti karo padėtis – klaidžiodama Jeruzalės gatvėmis režisierė ieško savo prarastos jaunystės.
Vieną vakarą apimti nuobodulio trys draugai ima dalytis mintimis apie Džidos fontano Saudo Arabijoje simboliką. Pastatytas karaliaus devintajame dešimtmetyje, jis laikomas aukščiausiu fontanu pasaulyje. Bičiulių mintys apie šį paminklą virsta apmąstymais apie valdžią, draudimus ir neseniai itin didelį pagreitį įgavusią jų miesto gentrifikaciją.
Vabzdžiai, tarsi pavieniai kino juostos kadrai, blyksteli vos sekundės dalelytei ir čia pat vėl išnyksta iš mūsų regos lauko. Tarp mirgančių jų kūnų fragmentų filme vaizduojamos neapibrėžiamos tuštumos. Ką galima pamatyti netekus pažįstamų regėjimo filtrų ir išnykus su jais siejamiems naratyvams?
La Kanjada Real, Madrido pakraštyje įsikūrusiame didžiausiame Europos lūšnyne, jau daugiau nei metus nėra elektros. Ugnies šviesoje trylikametis berniukas Tonis sužino, kad jo geriausias draugas Naseras išvyksta visiems laikams. Klaidžiodamas tarp romų legendų apie galimą ateitį, Tonis ieško būdų išlaikyti ryšį su draugu.
Mažame skurdžiame kaimelyje vietinis šventasis valdo pomirtinę karalystę, užkirsdamas kelią mirusiesiems pasikalbėti su savo dar gyvais artimaisiais. Ima, smalsi mirusi mergytė, bando susitikti su šventuoju tikėdamasi gauti leidimą pasikalbėti su mylima močiute.
Gamyklos spjaudosi dūmais, žmonės godžiai ryja surimio lazdeles, siurbia kavą iš kartono puodelių, nuolat save filmuoja ir riedžiais juda į darbus bei iš jų perpildytuose ir vis labiau dūstančiuose miestuose. Tačiau žemiškoji gerovė turi savo kainą, o povandeninėse gelmėse padėtis kritinė.
Nepaisydami įspėjimų ir draudimų dėl neseniai teritorijoje atsiradusių keistų samanų, grupelė draugų nusprendžia apsilankyti miesto pakraštyje esančiame miške. Personažai laisvai žaidžia, dainuoja ir demonstruoja savo kūną vietoje, kurioje tikrovė pamažu ima deformuotis ir persipina su jų istorijomis, fantazijomis ir svajonėmis.
Filmo herojės – palaimingoje harmonijoje drauge tarpstančios vienuolės. Vienai iš jų sode radus vyrą, harmonija suyra, o ji išsimuša iš bendro seserijos ritmo. Neišsiplidžius jos svajonėms, vienuolė atranda, kad visos bendruomenės narės turi savų paslapčių.
Devintasis dešimtmetis. Apleistas motelis. Čia reguliariai buriasi slaptas bičiulių robotų klubas, kuriame visi gali įgyvendinti savo svajones būti kažkuo kitu – juos vienija troškimas būti gyvūnais. Šįvakar – vieno iš jų atsisveikinimo vakarėlis. Jis iš tiesų pasikeis ir išvyks visiems laikams.
Kai Mila su mylimuoju apsigyvena naujuose namuose, sutrinka jos libido. Tai sujudina prisiminimus ir nukelia ją į praeitį. Po truputį atsiskleidžia jos sudėtingo santykio su seksu priežastys. Moteris pradeda savęs atradimo kelionę. Mila atsiduria akistatoje su savo kūnu, patirtimis ir visuomenės spaudimu – viskuo, kas suformavo jos supratimą apie geismą.
Paauglė Imana kartu su klase ruošiasi į ekskursiją pagrindinės mokyklos baigimo proga. Ji sulaukia vyresnio berniuko dėmesio. Tikėdamasi bendraamžių pripažinimo, per žaidimą „Tiesa ar drąsa“ pameluoja, kad mylėjosi su vaikinu. Įklimpusi į savo melą ji išgalvoja ir nėštumą. Visa ekskursija pakimba ant plauko ir įsižiebia nekontroliuojamas konfliktas.
Iva dirba paliatyviosios priežiūros slaugytoja. Kasdien ji lanko šeimas, poras ir vienišus žmones. Jie gyvena mažuose butuose ar dideliuose namuose. Visų jų skirtingi gyvenimai ir mirtis. Nuo ryto iki vakaro Iva važinėja savo sena „Škoda“, kurią ji pavertė asmenine gyvenamąja erdve. Čia ji valgo, dirba, dainuoja ir svajoja. Viena jos pacienčių Solveiga tapo artima drauge. Iva užmezgė ryšį ir su Solveigos vyru Francu. Diena po dienos jiedu rūpinasi Solveiga ir mylisi. Solveigos jėgos senka, ji nori, kad galutinis sprendimas būtų jos pačios: moteris pageidauja, kad Iva padėtų jai mirti.
Apsiginklavęs furgonu ir kamera Hamela paverčia savo transporto priemonę laikinu prieglobsčiu ukrainiečiams, siekiantiems išsigelbėti nuo rusijos invazijos. Per intymius pokalbius ankštame furgone atsiskleidžia nesuvaidintas skausmas ir troškimas gyventi įprastai chaoso akivaizdoje. Automobilio salone smurtas nematomas, o juntamas: iš drebančių balsų, nuolat aidinčių sprogimų ir graudžių atsisveikinimų.
Septynmetė Marija ir jos mama gyvena savo susikurtame pasaulyje, prigrūstame įvairių daiktų, dėžių ir blizgių niekučių. Vieną naktį jų magiškas pasaulis sugriūva ir po dešimtmečio Mariją sutinkame gyvenančią su globėja. Namuose trumpam apsistoja buvęs globotinis Maiklas ir ši pažintis merginai atveria praeities traumas. Padedama jauno vyro Marija savo ilgesį ir įsisenėjusį gedulą išreiškia per keistus, fetišistinius žaidimus.
Sielvarte nugrimzdusi L keliauja tarp žemynų. Lisabona ir Bankokas rodosi kaip visai šalia esantys miestai. Šiame žavingame namų sampratos ir priklausymo vietai tyrinėjime laikas ir tapatybė keičia pavidalą. L ieško paguodos praeityje, dabartyje ir ateityje. Pakeliui ji susiduria su laisvamane K, tarp jų užsimezga ryšys ir kyla konfliktas. Leonor Teles „Namai“ pripildyti pribloškiančių vaizdų ir įsimintinos muzikos. Tai jaudinantis pasakojimas apie situaciją, kai namų sąvoka nebetenka prasmės.
Penkiolika metų nebuvęs savo gimtinėje Kofi su nėščia baltaode partnere atkeliauja iš Belgijos į Kongą aplankyti giminaičių. Jo laukia keistas ir šaltas sutikimas, situacija bėgant dienoms tik blogėja. Kofi net neįtaria, kad jo tautiečiai tiki jį esant svetimšalį raganių. „Omen“ – tai siurrealistiška drama, kurią režisavo iš Kongo kilęs muzikantas, mados dizaineris ir menininkas Baloji.
Tvyrant alinančiai vasaros kaitrai trys mamos paliktos seserys yra priverstos pačios pasirūpinti savimi. Jomis pradeda domėtis socialinės tarnybos. Sesių kuriamame pasaulyje susipina juokas ir baimė, o jų ryšys tampa ryškia liepsna prieš artėjančią tamsą. Norėdama išlaikyti trapią namų idilę vyresnėlė Laura griebiasi desperatiško plano – surasti moterį, kuri sutiktų apsimesti jų mama.
Paauglė Tonja gyvena 1990-ųjų Kyjivo gyvenamųjų rajonų ritmu. Nepaisydama visuomenės normų ir neblėstančio praeities skausmo ji trokšta atrasti save ir savo seksualumą. Vedama laisvės troškulio Tonja įsipainioja į maištingų paauglių grupelę, kurių nerūpestingi žaidimai balansuoja ties žiaurumo riba. Kuo giliau ji panyra į jų nestabilų pasaulį, tuo labiau traukia ryšys su paslaptinguoju Aleksu, žadantis tiek džiaugsmą, tiek pavojų.
Siauromis, turistams nesvetingomis Kasablankos priemiesčio alėjomis sekame Hasaną ir jo sūnų Isamą. Vietos mafijos skirta užduotis – pagrobti vyrą – įtraukia juos į kelionę per tamsoje paskendusį miestą, kupiną šešėliuose slypinčių personažų ir grėsmingų iššūkių. Tėvo ir sūnaus santykis išbandomas einant peilio ašmenimis tarp gyvenimo ir mirties, teisingumo ir nusikaltimo, fizinio ir dvasinio pasaulio.
Animacinis filmas „Barbora“ – tikros mergaitės tikri nuotykiai! Barbora yra kiekvieno penkiamečio herojė – ryžtinga mergaitė, kuri dar tik mokosi pažinti pasaulį. Kartu su mama, tėčiu, broliais Jonuku ir Pranuku, savo mylimu pliušiniu žaisliuku Meškiu Barbora kasdien patiria gausybę gyvenimiškų nuotykių. Kaip ir tūkstančiai kitų vaikų, ji yra smalsi ir kupina idėjų, tačiau kartais būna irzli ir virsta ginčytis linkusia neklaužada. Kasdien Barbora sugalvoja ką nors naujo – šiandien ji nori tapti balerina, o rytoj – laukinių gyvūnų dresuotoja. Barboros pasaulyje kiekviena diena yra nuotykis. Animacinis filmas sukurtas pagal Zofios Staneckos ir Marianos Oklejak knygas vaikams.
Gražią žiemos dieną du draugai – Paršelis ir Karvė – kuo smagiausiai leidžia laiką čiuožinėdami ant užšalusio ežero, kai staiga supranta, jog po juo, apačioje, gyvena kažkas labai baisus ir didelis. Vis dėlto, tas kažkas prašo pagalbos, tad svetimo baimę įveikę bičiuliai pasiryžta padėti ir susipažįsta su kitu, itin paslaptingu pasauliu.
Po svainės mirties trisdešimtmetis Thienas turi nugabenti velionės kūną ir penkiametį sūnėną į gimtąjį kaimelį, o vėliau – surasti seniai dingusį brolį. Sapniškos kelionės metu vaikinas grumiasi su savo vaiduokliais. Rožiniai Vietnamo saulėtekiai, kvapnios orchidėjos ir smaragdiniai ryžių laukai kontrastuoja su Thieno vidine sumaištimi – kaip rasti prasmę pasaulyje, kuris dažnai būna painus ir keistas.
2011–2013 metais Los Andželo vidurinėse mokyklose nebeaidėjo linksmas mokinių orkestrų skambesys, o tvyrojo šalta tyla – buvo pavogtos jų tūbos. „Kas pavogė tūbas?“ žengia toliau nei antraštės – gilindamasis į emocinę vagysčių įtaką šis dokumentinis filmas poetiškai tyrinėja garsą ir tylą. Klausos negalią turinti režisierė Alison O’Daniel peržengia linijinės istorijos ribas ir skatina susimąstyti apie bendruomenės vertę, saviraiškos galią ir muzikos atradimą netikėčiausiose vietose. Šis seansas pritaikytas kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms. Ką tai reiškia? Filmas bus rodomas su specialiais subtitrais (SKN), kurie kiek daugiau nei įprastai papasakos apie filme pasigirstančius garsus. Girdintiems žiūrovams šie subtitrai netrukdys, o kurtieji ir neprigirdintys galės visavertiškai filmą žiūrėti kartu su girdinčiaisiais.
Trys režisieriai 963 valandoms pasineria į virtualaus išgyvenimo žaidimo „DayZ“ pasaulį. Retai gyvenamame 250 kvadratinių kilometrų plote jie bendrauja su šio pasaulio gyventojais ir dokumentuoja jų patirtį. Interviu metu atsiskleidžia skirtinga žaidėjų motyvacija. Jau dešimtmetį čia laisvalaikį leidžiantiems žaidėjams tai pabėgimas nuo kasdienio gyvenimo arba vieta įgyvendinti tamsiausias fantazijas postapokaliptinės ateities fone.
Šešiolikmetis Pierre’as-Josephas pradeda studijuoti sodininkystės mokykloje. Jaunuolio santūrus ir apgalvotas požiūris patraukia mokyklos įkūrėjo ir botanikos mokytojo dėmesį. Jaunuolio sodininko karjera ir seksualinis gyvenimas klesti paraleliai, kol galiausiai įgyja plačią meninę išraišką: nuo filmų statymo iki pornografinio herbariumo sukūrimo. Pierre’as Cretonas – vienas labiausiai intriguojančių šiuolaikinių autorių, pasižymintis savitu režisūriniu stiliumi ir menine vizija. „Princas“ įtraukia į transcendencijos, vidinio augimo ir savęs atradimo kelionę, kuri nepaiso jokio kategorizavimo.
86 metų Wang Xilinas yra vienas svarbiausių Kinijos šiuolaikinės klasikos kompozitorių. Kultūrinės revoliucijos metais kalinto ir kankinto kūrėjo dvasia išliko nepalaužta. Jo kerinti muzika ir nuoširdūs pasakojimai filme atskleidžia neramią praeitį ir ilgalaikį meno poveikį sunkumų akivaizdoje. Režisierius Wang Bingas kompozitoriaus gyvenimo istoriją susieja su Kinijos socialiniu ir politiniu peizažu. Tai ne tik biografija, bet ir apmąstymas apie atmintį, atleidimą ir tamsą peržengiančią muzikos galią.
Greisė – užkrečiamu žavesiu apdovanota jauna brazilė, linkusi meluoti ir intriguoti. Ji studijuoja menus Lisabonos universitete ir dirba popdaininkės kostiumų dizainere. Ieškodama vietos filmuoti muzikinį vaizdo klipą mergina susižavi paslaptingu vaikinu. Per vakarėlį jiedu įsivelia į keistą incidentą, keliantį grėsmę jos tolesniam gyvenimui Portugalijoje. Greisė priversta grįžti į gimtąjį miestelį Brazilijoje. Ji vengia savo šeimos ir paguodos ieško draugų kompanijoje.
Kovos su vėžiu nuvarginta mergaitė Leni stengiasi kabintis į gyvenimą. Savo kelio ieško ir ją aprūpinti siekianti motina, dienomis dirbanti restorane, o naktimis – gatvėse. Vieną dieną Leni mama įsimyli jauną dramaturgą Marselį, kuris atsisako integruotis į visuomenę, o savo biografines detales traukia iš knygų puslapių. Pasaulyje, kuriame viskas nulemta, šie trys veikėjai suvaidins svarbų vaidmenį vienas kito gyvenimuose.
Charizmatiška 37-erių Milagros ir ekscentriškas 24-ių Džonatanas leidžiasi į kelią. Milagros mėgaujasi savo jaunatvišku nerūpestingumu, o Džonatanas jaučiasi vienišas, ieško nuotykių pažinčių programėlėse ir bėga nuo praeities. Kelyje Milagros nusprendžia, jog nori tapti motina ir paprašo Džonatano slapta gauti jai spermos iš vieno jo sugulovų. Netikėtai kelyje sutikta mistiška undinė nulemia tolesnę kelionės eigą.
Aštuoniolikmetė Lilija atvyksta į miestą dalyvauti menininkų trupės atrankoje. Čia ji apsistoja pas atsiskyrėlius senelius Aurorą ir Grimurą. Nepaisant slaptame rūsio baseine močiutės atliekamų ritualų ir nepaaiškinamos dėdės ligos, Lilija tamsiame dvare jaučiasi kaip namie. Ignoruodama giminaičių perspėjimus, sėkmę atrankoje ji lieka švęsti pas senelius. Kai merginos pasveikinti atvyksta šeima, iš pažiūros įprasta šventė virsta šiurpia tragedija.
Tarytum poliariniai tyrinėtojai pora eina užpustytu paplūdimiu vilkdama rogutes su bagažu. Po dar vieno barnio ir bandymo išsiskirti Janekas ir jo žmona pateikia sau ultimatumą ir nusprendžia viduryje žiemos leistis į 400 kilometrų žygį palei Baltijos jūrą. Jei iššūkį pavyks įveikti, jie liks kartu visiems laikams, jei ne – išsiskirs. Kelyje tenka įveikti ne tik prastas oro sąlygas, bet ir iš naujo išmokti būti drauge.
Demostenas, mėgaudamasis saulėta diena Atėnų queer paplūdimyje, pasisiūlo padėti bičiuliui Nikitui parašyti scenarijų, remiantis jo asmeniniais išgyvenimais. Mintimis nusikėlęs į praeitį Demostenas prisimena dėl tėvo ligos atidėtus atostogų planus, buvusį vaikiną ir jo priglaustą našlaitę šunytę vardu Karmen. Stengdamiesi šiuos įvykius paversti filmo siužetu Demostenas ir Nikitas ima kvestionuoti pagrindinę scenarijaus rašymo teorijos taisyklę – herojus turi keistis. Tuo pat metu jiedu verčia savo ilgametės draugystės puslapius.
Jau trečius metus iš eilės LNOBT erdvės prisipildys šiluma, juoku ir nepamirštamomis patirtimis – tradicija tapęs Charlie Chaplin bei Šv. Kristoforo kamerinio orkestro tandemas ir vėl šokdins mažų ir didelių žiūrovų emocijas. Jūsų lauks ne tik ikoniška komedija visai šeimai „Aukso karštligė“, bet ir gyvai atliekamas jos garso takelis, filmui suteiksiantis unikaliais tonais alsuojančių spalvų. Šis duetas į sceną žengia tik kartą metuose – nepraleiskite! Įsibėgėjus Klondaiko aukso karštligei jaunas vaikinas palieka namus Kalifornijoje ir keliauja išmėginti savo laimės. Kelionėje į Šiaurę jis aptinka ne tik aukso gyslą, bet ir pašėlusius nuotykius, draugystę ir meilę. Tai viena geriausių visų laikų komedijų, kur išvysite legendinę virto bato vakarienę, šokį su duonos kepaliukais ir ant bedugnės krašto balansuojančią trobelę. Savo laiku kritikų įvertinta „Aukso karštligė“ iki šiol tebėra vienas garsiausių Čaplino kūrinių. Jau šimtmetį mažus ir didelius žiūrovus džiuginančiame filme skambantį originalų garso takelį gyvai atliks Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
Vienam vakarui LNOBT taps naktiniu klubu ir užsipildys tamsa, o už pulto stos vienas žymiausių Lietuvos elektroninės muzikos veidų – Manfredas. Mistika, šaižūs klyksmai, nebylus siaubo filmas ir unikaliai šiam seansui sukurtas garso takelis – tokio demoniško tandemo operos sienos dar negirdėjo. Kapų plėšimas, kankinimai, apsėstos vienuolės ir šėtoniškas šabas: legendiniame Benjamino Christenseno nebyliame filme dramatiškų vinječių serija vaizduoja raganavimo istoriją nuo pirmųjų dienų iki dabarties (šiuo atveju – 1922 m.). Čia persipina gotikinis siaubas, atkuriamoji dokumentika ir esė žanrai, dėl kurių sąsajos filmas nepanašus į nieką kitą kino istorijoje. Garso takelį specialiai šiam seansui sukurs ir gyvai atliks Manfredas – tarptautiniu mastu pripažintas didžėjus, prodiuseris, vienas svarbiausių Lietuvos elektroninės muzikos atstovų. Manfredas taip pat yra radijo „Radio Vilnius“ ir įrašų leidyklos bendraįkūrėjas, o 2023 m. drauge su multiinstrumentalistu Marijumi Aleksa įkūrė eksperimentinės krypties grupę „Santaka“.
Antrus metus iš eilės KINO PAVASARIS kviečia išvysti filmus, įkvepiančius lietuvių kino kūrėjus. Šių metų carte blanche festivalyje atiteko režisierei Saulei Bliuvaitei, kaip vieną iš filmų pasirinkusiai ryškų ir absurdišką graikų keistosios kino bangos darbą „Atenbergas“ (rež. Athina Rachel Tsangari). Filmą pristatys S. Bliuvaitė. Kino režisierės ir scenaristės Saulės Bliuvaitės pasirinkti du filmai yra sukurti moterų režisierių, kurias skiria Atlanto vandenynas. Iš Bolivijos kilusi Natalija López ir graikė Athina Rachel Tsangari kuria absoliučiai skirtingus kino pasaulius, tačiau juos jungia netradicinis istorijos pasakojimo būdas ir ypatingi, keisti, gilūs personažai. Abiejų istorijų centre – moterys, bandančios rasti būdą, kaip išgyventi nežinomybės pilname pasaulyje: ar tai būtų smurto ir korupcijos nualintas Meksikos kaimas, ar industrinis miestas Graikijos pajūryje. „Pasirinkau pristatyti šiuos du filmus, nes jie įkvepia mane kaip kino kūrėją, ieškančią vis naujų, netradicinių išraiškos būdų ir savitos kino kalbos. „Atenbergas“ ir „Brangakmenių mantija“ – tai dvi priešingybės, skirtingais būdais ieškančios atsakymų į tuos pačius klausimus” – Saulė Bliuvaitė. 23-ejų metų Marina – sunkiai nuspėjama būtybė, kuri gyvena nuo civilizacijos izoliuotame miestelyje ir beveik nebendrauja su žmonėmis. Merginos pasaulį formuoja ypač mėgstami Davido Attenborough dokumentiniai filmai, jos architektas tėvas ir vienintelė draugė Bela, nuolat teikianti ataskaitas apie savo seksualinius nuotykius. Netipiškai bendraujanti Marina jaučia neįprastą polinkį mėgdžioti gyvūnų elgesį, kurio mokosi iš dokumentikos. Bręstančiai ir savo aistrą tyrinėjančiai Marinai tenka susitaikyti su gresiančia tėvo mirtimi.
Antrus metus iš eilės KINO PAVASARIS kviečia išvysti filmus, įkvepiančius lietuvių kino kūrėjus. Šių metų Carte blanche festivalyje atiteko režisierei Saulei Bliuvaitei, kaip vieną iš filmų pasirinkusiai iš Bolivijos kilusios Natalijos López darbą „Brangakmenių mantija“. Filmą pristatys S. Bliuvaitė. Kino režisierės ir scenaristės Saulės Bliuvaitės pasirinkti du filmai yra sukurti moterų režisierių, kurias skiria Atlanto vandenynas. Iš Bolivijos kilusi Natalija López ir graikė Athina Rachel Tsangari kuria absoliučiai skirtingus kino pasaulius, tačiau juos jungia netradicinis istorijos pasakojimo būdas ir ypatingi, keisti, gilūs personažai. Abiejų istorijų centre – moterys, bandančios rasti būdą, kaip išgyventi nežinomybės pilname pasaulyje: ar tai būtų smurto ir korupcijos nualintas Meksikos kaimas, ar industrinis miestas Graikijos pajūryje. „Pasirinkau pristatyti šiuos du filmus, nes jie įkvepia mane kaip kino kūrėją, ieškančią vis naujų, netradicinių išraiškos būdų ir savitos kino kalbos. „Atenbergas“ ir „Brangakmenių mantija“ – tai dvi priešingybės, skirtingais būdais ieškančios atsakymų į tuos pačius klausimus” – Saulė Bliuvaitė. Meksikos kaimo bendruomenę kamuoja nuolatinė smurto grėsmė. Tris skirtingų socialinių sluoksnių moteris – namų prižiūrėtoją, jos darbdavę ir policijos pareigūnę – tragiškai susieja paslaptingai dingusi moteris. Natalia López Gallardo, anksčiau montavusi tokių Lotynų Amerikos kino vizionierių kaip Carlos Reygadas, Lisandro Alonso ir Amat Escalante filmus, nepakartojamų vaizdų kupiname režisūriniame debiute norėjo pavaizduoti pasaulį, kuriame visi veikėjai – tiek aukos, tiek nusikaltėliai – patys to nesuprasdami prisideda prie nesibaigiančio smurto ciklo.
Blindfolded and following the footsteps of the film's description - we invite our bravest spectators to trust us and embark on a secret and mischievous adventure. We'll lift the veil from your eyes only when you're sitting in front of the big screen, where you'll be faced with a vivid erotic thriller. A world-class cast, a stunning soundtrack, a dangerous thirst for revenge, a touch of surrealism, and a blood-soaked journey - these are the key words that accompany this film.
Aštuoniasdešimt ketverių Vika – Varšuvos naktinių klubų žvaigždė. Charizmatiška didžėjė ir spalvinga paukštė leidžia laiką jaunimo apsuptyje ir atsisako senti, kartodama, kad amžius – tik skaičius. Tačiau kai jos sveikata staiga ima prastėti, Vika nebegali neigti bėgančio laiko. Ar ji matys prasmę dalintis gyvenimo džiaugsmu su kitais senjorais, skatindama juos gyventi pilnavertį gyvenimą? „Vika!“ - moters, ketinančios švęsti gyvenimą iki pat galo, portretas, įkvepiantis tiek vyresniąją kartą, tiek tuos, kurie ateityje neketina pasenti.
Scenoje – charizmatiškasis Davidas Byrne’as ir kasečių grotuvas. Vienas po kito prie jo prisijungia kiti grupės „Talking Heads“ nariai ir palaipsniui kuria muzikinę audrą, kupiną žaismingo judesio ir įtraukiančių ritmų. Netrukus viską užpildo muzika, šviesa ir energija. Sulig kiekvienu hitu, nuo „Burning Down the House“ iki „Psycho Killer“, filmas įgauna vis didesnį pagreitį. Tai daugiau nei koncertas – tai sensorinė patirtis, atskleidžianti magišką muzikos galią vienyti ir įkvėpti. Keturiasdešimtmetį skaičiuojanti Jonathano Demme’o kino juosta „Stop Making Sense“ kino kritikų laikoma visų laikų geriausiu filmu-koncertu.
Prabėgo jau septyneri metai po psichikos negalią turinčios komandos „Bičiuliai“ neįtikėtinos pergalės krepšinio aikštelėje, tačiau tikrieji čempionai liko diskvalifikuoti dėl nelemtos klaidos, o gal tik nesusipratimo. Trenerės patirties neturinti, bet entuziazmu trykštanti Sesilija prieš naują čempionatą surankioja subyrėjusią komandą, nors ši ir neturi noro žaisti. Neprofesionalūs krepšininkai atsitiktinai atsiduria lengvosios atletikos manieže, prie jų prisijungia cerebrinio paralyžiaus sukaustytas Brajanas. Jis paskatina komandą išmėginti jėgas virtualioje erdvėje, kur milijoninės auditorijos akivaizdoje lenktyniauti geba net ir kojų nevaldantys bėgikai.
Futbolo kamuolys nuo pat vaikystės tiesiog prilipo prie Marinette Pichon kojos ir tapo tikra palaima toksiškos aplinkos šeimoje, kurioje tėvas nuolat smurtaudavo prieš mamą. Aikštėje su jaunuoliais lakstančią merginą pastebėję agentai pakvietė atstovauti nacionalinei rinktinei. Ten ji skynė pergales, bet susidūrė su neteisybe, nepagarba ir nelygia konkurencija. Marinette niekada negaudavo net trečdalio vyrams mokamų atlyginimų. Neapsikentusi ji išvyko į Filadelfiją ir tapo pirmąja Prancūzijos futbolininke, pasirašiusia profesionalų kontraktą su JAV aukščiausios lygos komanda. Tik žaisdama už Atlanto ji ryžosi daugiau nesislapstyti ir atskleisti savo seksualinę orientaciją.
Jonathanas Vaughtersas (arba JV) ilgus metus lenktyniavo su dopingo ir apgaulės liūne skendusiu čempionu Lance’u Armstrongu. Viską iš arti stebėjęs JV užsibrėžia tikslą reabilituoti sąžiningus sportininkus ir įkuria draudžiamų preparatų nevartojančią komandą „Education First“. Seniausia JAV dviratininkų komanda vienija per 120 lenktynininkų ir kitų darbuotojų iš skirtingų pasaulio kraštų. Sporto entuziastas režisierius Tedas Youngsas po ilgų derybų išsikovoja galimybę iš arti stebėti JV ir jo komandos pasiruošimą sudėtingiausioms dviračių lenktynėms „Tour de France“ nenuspėjamame 2020 metų sezone.
Džeremis ir Aurora pasiklydo jūroje. Beribėse vandenyno platybėse jiedu plūduriuoja įkalinti ant nedidelio rąsto. Veikėjams nesuprantant vienas kito norų ir ribų, kova dėl išlikimo ir jųdviejų santykių tampa vis keistesne painiava. Ar ieškant kelio sausumos link paklydėliams pavyks subręsti ir neprarasti savęs?
Jis auga lėtai kaip varveklis, bet vieną dieną nukrenta ir sudūžta. Anka myli kates. Ir Jėzų. Žiemos tyloje užšąla marios, ir visa, kas neišsakyta, iškyla į paviršių kaip įtrūkis lede. Tai – mozaikinis mažo žvejų kaimelio portretas, kuriame žmonių tarpusavio santykiai, jų santykiai su gyvūnais, o ir pastarųjų santykiais su kitais gyvūnais priklauso nuo trapios pusiausvyros tarp šilto, švelnaus rūpesčio ir šaltakraujiško emocinio žiaurumo. Slėpininga vienatvės ir bendruomenės istorija, papasakota su magiškojo realizmo elementais.
Fantastinis gamtos istorijos pasakojimas apie dramatišką žmogaus pavidalą įgavusios laukinės lašišos gyvenimo ciklą, įgarsintas legendinės dainininkės ir aktorės Marianne Faithfull.
Gamyklos spjaudosi dūmais, žmonės godžiai ryja surimio lazdeles, siurbia kavą iš kartono puodelių, nuolat save filmuoja ir riedžiais juda į darbus bei iš jų perpildytuose ir vis labiau dūstančiuose miestuose. Tačiau žemiškoji gerovė turi savo kainą, o povandeninėse gelmėse padėtis kritinė.
Devintasis dešimtmetis. Apleistas motelis. Čia reguliariai buriasi slaptas bičiulių robotų klubas, kuriame visi gali įgyvendinti savo svajones būti kažkuo kitu – juos vienija troškimas būti gyvūnais. Šįvakar – vieno iš jų atsisveikinimo vakarėlis. Jis iš tiesų pasikeis ir išvyks visiems laikams.
Tai istorija apie vaiką, bandantį išmokti svajoti snaudžiančiame pasaulyje, lėtoje realybėje, kurioje išsekusios net fantazijos. Pinigai, šlovė, sėkmė – visa tai gal ir vilioja, bet jam veikiau nė motais. Daugybė švelnių mažų likimų susikerta kaip skaičiaus 8 linkiai. Jie sunkiasi seilėmis arba tiesiasi kaip lazeriai – neįmanomi pagauti, bet spindintys, maginantys, lyg žvilgsnio linija, sprunkanti begalybės link. Galbūt tuomet reikėtų pereiti prie fikcijos, paaštrinti scenarijų hiperrealistiniu sapnavimo metodu, išmoktu internete, TikTok’e (Shifting), idant sugrąžintume truputį vilties. Tarsi tai būtų įmanoma, kaip valgyti šviesą.
Priblokšta minia stebi gaisrą. Kylanti grėsmė neturi pavadinimo, visur aplink sklinda besikerojantis pragaras. Baimę reikia išburti, ugnį – paversti ženklu.
„Neturiu žodžių“ – dažnai girdima frazė, kai karo tikrovė tokia sukrečianti, kad kalba atrodo nebepajėgi ją apibūdinti. Darynai Mamaisur studijuojant Briuselyje, jos šalyje prasideda rusijos plataus masto invazija. Pavasarį, kai Briuselyje ir Kyjive vienu metu pražysta kaštonai, ji imasi kurti filmą, kuriame fiksuoja tą kažkur tolumoje kvepiantį pavasarį. Mainydamasi vizualiniais laiškais su drauge iš Kyjivo, Daryna susiduria su klausimu: kaip kuriant filmą apie karą kalbėti apie šviežią ir tebesiplečiančią žaizdą?
Vieną vakarą apimti nuobodulio trys draugai ima dalytis mintimis apie Džidos fontano Saudo Arabijoje simboliką. Pastatytas karaliaus devintajame dešimtmetyje, jis laikomas aukščiausiu fontanu pasaulyje. Bičiulių mintys apie šį paminklą virsta apmąstymais apie valdžią, draudimus ir neseniai itin didelį pagreitį įgavusią jų miesto gentrifikaciją.
Pastaruoju metu ligoninėje aš – medicinos stebuklas. Galbūt stokoju dėkingumo, bet turiu prisipažinti nedeganti noru gyventi gydytojams, padariusiais viską, kad mane išgelbėtų. Buvau išgydyta, bet sykiu fiziškai ir psichiškai sužalota. Pro tėvo kameros objektyvą žvelgiu į savo gyvenimo laikotarpį, iš kurio neturiu nė vieno atsiminimo. Praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai vaikystėje išgyvenau vėžį, tarp randų ir troškimų ieškau ligos pėdsakų.
Ką tik gimęs dirbtinis intelektas sužino, kad yra tik šaldytuvas. Jis bando užmegzti žmogišką ryšį su savo kūrėju, vieninteliu tarpininku su pasauliu. Tačiau ilgainiui Šaldytuvas supranta, jog didžiausia jo problema - kūrėjo ribotumas. Lieka vienintelis klausimas: statistiškai ar gyventi verta?
Prekybos centro klientai automobilių stovėjimo aikštelėje vardina dienos pirkinius. Daiktas po daikto jų sąrašai susilieja į meditatyvų prekių srautą, kur pirkimas tyrinėjamas ne vartotojiškumo, o egzistencializmo šviesoje.
Gražią žiemos dieną du draugai – Paršelis ir Karvė – kuo smagiausiai leidžia laiką čiuožinėdami ant užšalusio ežero, kai staiga supranta, jog po juo, apačioje, gyvena kažkas labai baisus ir didelis. Vis dėlto, tas kažkas prašo pagalbos, tad svetimo baimę įveikę bičiuliai pasiryžta padėti ir susipažįsta su kitu, itin paslaptingu pasauliu.
Naujųjų metų rytą Šarūnas atsibunda savo lovoje, šalia jo – vos pažįstamas, tačiau itin charizmatiškas Martinas, o duše prausiasi Šarūno mergina Iveta. Bandydamas suprasti, kas nutiko vakar, vaikinas svarsto, ar gyvenimas dar kada nors bus toks pat kaip iki šiolei. Tuo tarpu Martinas jam linki laimingų kitų metų.
Po Nacionalinių Scenos menų apdovanojimų aktorių autobusas grįžta namo: visi buvo nominuoti, tačiau nė vienas nelaimėjo. Autobuse sakomos padėkos kalbos, dainuojama karaoke, šaunamas šampanas. Važiuodami aktoriai netikėtai pamato, kad kolegų automobilis stovi kelkraštyje.
Keturios pavargusios ir viena kitos nepažįstančios moterys atsitiktinai susitinka SPA centre. Čia filmo veikėjos patenka į keistas ir kiek komiškas situacijas, padedančias joms suprasti, kas jų gyvenimuose ne taip. Čia yra ir penktas pavargęs veikėjas – pats SPA centras, kaip įmanydamas besistengiantis būti tobula poilsio vieta, tačiau vis sutrinkantis.
Ūla yra drovi ir savimi nepasitikinti paauglė, kuri mėgsta plaukti. Įprastos treniruotės metu mergina įsitraukia į netikėtą nuotykį, kuris padeda jai subręsti, priimti save ir pamatyti savo kūną naujai.
Šešiolikmetė imtynininkė Anuk puikiai įsiliejusi į Paryžiaus imtynininkų komandą, kurioje – daugiausia vaikinai. Įprastai ji treniruojasi su geriausiu draugu Luisu, netrukus jos dėmesį atitraukia akin kritęs naujas komandos narys. Pasiduodama savo pirmiesiems seksualinio potraukio impulsams, Anuk susiduria su savo kolegų vaikinų – o ypač geriausio draugo – kompleksais.
Dvi moterys drauge guli lovoje. Vėjo gūsiams nuožmiai talžant langą, viena iš jų prisimena sykį kine vykusį pasimatymą. Šis filmas – meilės daina, kuri niekuomet neišlaikytų cenzūros testo; filme „Apsvaigusi širdis“ pasakojama apie uždraustus kūnus ir troškimus porevoliuciniame Irano kine ir už jo ribų.
Jauna albanų porelė Mira ir Klodi atvyksta į Marselį su gyvybiškai svarbia misija. Jų laukia lemtingas susitikimas ir pilnas kambarys laukiančių vyrų – čia reikšminga kiekviena sekundė. Susidurdami su vis tirpstančiu laiku sprendimui priimti, jiedu suvokia ir augantį poreikį paleisti vienas kitą.
Karštą vasaros dieną, pietiniame Libano pajūryje septyniolikmetė Nayla susiduria su dilema su kuria susiduria kiekvienas šalies jaunuolis: išvykti ar pasilikti. Du jos gyvenimo vyrai turi apie tai savo nuomonę, bet abu gali likti nustebinti.
Filmo herojės – palaimingoje harmonijoje drauge tarpstančios vienuolės. Vienai iš jų sode radus vyrą, harmonija suyra, o ji išsimuša iš bendro seserijos ritmo. Neišsiplidžius jos svajonėms, vienuolė atranda, kad visos bendruomenės narės turi savų paslapčių.
Vyras ir moteris romantiškai vakarieniauja restorane. Staiga vyro veidas ima keistis. Netrukus pora susiduria su vis ženklesnėmis kūniškomis transformacijomis.
Marė, Bilibadas ir Fumbletonas – trys miniatiūriniai aktoriai, vadinantys vaikiškame 80-ųjų seriale pavadinimu „Klajok, bet svajok“. Serialo kūrėjui mirus, studijoje jie lieka vieni. Pamažu dylant jų kostiumams ir augant alkiui, jie toliau kuria vis keistesnes serijas savo gerbėjams.
Mažame skurdžiame kaimelyje vietinis šventasis valdo pomirtinę karalystę, užkirsdamas kelią mirusiesiems pasikalbėti su savo dar gyvais artimaisiais. Ima, smalsi mirusi mergytė, bando susitikti su šventuoju tikėdamasi gauti leidimą pasikalbėti su mylima močiute.
Amazonės atogrąžų miškų širdyje du naktį pabudę medžiai leidžiasi į dvasinę kelionę, kurios metu atranda praeityje buvę tų pačių tėvų vaikai.
Filme Mažosios Dželos vardu pasakojama apie įvykius, nulėmusius ištisos kartos gyvenimą ir Likos – apleisto ir menkai apgyvendinto Kroatijos regiono – kraštovaizdžio ateitį. Sąlygos, kuriomis ten gyventa, paveikė vietinių asmeninį gyvenimą, jų vienatvę, santykius, galimybes, nuogąstavimus ir viltis. Mažoji Džela įkūnija kelias mano šeimos, daugiausia sudarytos iš moterų – motinų, močiučių, seserų ir tetų, – nares.
Prieš mirtį 1932 m., vienuolis vienoje iš atokiausių pasaulio vietovių pasigamino fotoaparatą. Praėjus beveik šimtmečiui, kino režisierius atranda ir atkuria 3000 išlikusių fotografijos plokštelių ir sujungia jas su savo paties „Super 8“ sukurtais vaizdais. Taip gimsta kinematografinė piligriminė kelionė, kurioje praeitis ir dabartis susilieja į užburiantį vaizdinį pasakojimą, nepaklūstantį laiko apribojimams.
Paprastas vaikinas, elektrikas Viktoras, su šeima persikelia gyventi į naują butą. Netrukus jie sužino, kad butas anksčiau priklausė Lechui Valensai, buvusiam Lenkijos prezidentui ir Nobelio taikos premijos laureatui, karjerą pradėjusiam elektriko darbu. Netrukus Viktoro žmona Silvija pradeda pelnytis iš užsienio turistų naujuosius jų namus paversdama muziejumi, o savo vyrą – persirengėliu Valensa.
Trys plinkantys broliai atvyksta į Stambulą plaukų persodinimo operacijai. Užstrigę vienas kito draugijoje viešbutyje toli nuo namų, jie junta, kaip jų kompleksai auga greičiau nei jų plaukai.
Žaidime „Grand Theft Auto V“ – įprasta diena: gatvėse dūzgia automobiliai, žmonės atlieka kasdienius darbus, kaitina kepsnines savo soduose arba deginasi paplūdimyje. Ir vis dėlto žaidimo pasaulyje trūksta kai ko esminio – ateities, atidėtos dėl saugumo sumetimų. Negalėdamas tiksliai įvardyti šio stygiaus, pagrindinis veikėjas Edgaras seka savo realybės algoritme trūkstamo elemento pėdsakais. Tyrinėdamas savo paties normalumo keistumą, jis iš naujo atranda nuostabaus grožio ir sykiu košmarišką pasaulį.
Ukraina, Sovietų Sąjunga, 1990 m. Kaip ir daugelis paauglių, septyniolikmetis Jaša maištauja prieš valdžią. Tačiau jo tėvynėje kai kurios besipriešinančios jėgos pavojingesnės už kitas. Jaša susiduria su nemalonumais mokykloje, nes groja netinkamą muziką. Bet jis žino, kad tikroji sėkmės jo laukia Niujorke, kur jo šeima neabejotinai išvyks.
Po ginčo geriausios draugės Džasmina ir Iben paplūdimyje pameta viena kitą iš akių. Džasmina susitinka su kitomis draugėmis, Iben apturi romantinį nuotykį su Jonu – vaikinu, dėl kurio yra pamišusi, o kiek vėliau patiria nemalonų susidurimą su iš pažiūros droviu berniuku Oskaru. Kai nuo jų abiejų nusigręžia draugai, vienas iš jų padaro draugišką gestą ir netrukus abu supranta susiduriantys su panašiomis problemomis. Toji vasaros naktis susiklosto visai ne taip, kaip jiedu tikėjosi, tačiau atneša bendrą patirtį, galinčią lemti netikėtų santykių pradžią.
Beribiame vandenyne klaidžioja fantastiškomis formomis besibūriuojančių silkių guotas. Staiga jas užpuolus žuvėdroms, viena maža silkė atsiduria po potvynio paplūdimyje susidariusioje balutėje. Desperatiškai ieškodama, kaip ištrūkti, čia ji atranda daugybę kitų jūros būtybių. Dabar nėra laiko baimei – tik suvieniję jėgas jie įstengs apsiginti nuo alkanos žuvėdros.
Gražią žiemos dieną du draugai – Paršelis ir Karvė – kuo smagiausiai leidžia laiką čiuožinėdami ant užšalusio ežero, kai staiga supranta, jog po juo, apačioje, gyvena kažkas labai baisus ir didelis. Vis dėlto, tas kažkas prašo pagalbos, tad svetimo baimę įveikę bičiuliai pasiryžta padėti ir susipažįsta su kitu, itin paslaptingu pasauliu.
Istorija apie lakūną, kapitoną, traukinio mašinistą, furgono vairuotoją, laiškininką, merginą... ir milžinišką dėžę. Kas yra dėžėje, kurią pilotas atskraidino iš tolimos šalies?
Grupė gyvūnų savanoje žaidžia slėpynes. Staiga Gerdos kaklas pradeda tysti kaip žirafos. Visi šokiruoti, o Gerda bando prisitaikyti prie naujo kūno. Dabar jai nėra kaip pasislėpti. Kai galva debesyse ji nebemato draugų. Tai slėpynių žaidimo atnaujinimo pradžia.
Leidžiantis saulei po truputį merkiasi akys. Krisdama žemyn nuo žalio lapo ant kito, mažoji beždžionėlė švelniai sliuogia miegop. Bet kas toliau? Staiga sapnų pasaulis aptemsta, įgyja spalvų ir tampa vis labiau laukinis. Paslaptingi augalai, būtybės ir figūros nutiesia trajektoriją kelionei per naktį. „Sapnelis“ – tai kinematografinė lopšinė.
Ela yra vorų fėja. Ji gyvena su savo geriausiu draugu Spaideriu Tvigo mieste, judriame miške, kuris atrodo kaip didmiestis. Ela turi burtų lazdelę, kuria gali piešti voratinklius. Bet ji negali to padaryti pati - jai reikalinga voro pagalba! Jiedu yra neišskiriami, nes juos jungia voratinklio siūlas, bet ateina momentas kai Ela ir Spaideris nori nupiešti skirtingus paveikslėlius.
Lempučių miestelyje vyksta mažų liepsnelių vakarėlis, padėsiantis joms užaugti ir tapti sistemos, kuri jas saugos ir leis joms šviesti amžinai, dalimi. Tačiau viena liepsnelė mėgsta žaisti su ugnimi ir nutaria pamaištauti prieš sistemą.
Pasinerkite į pasaulį, kuriame knibždėte knibžda jūsų aplinką veikiančių ropojančių būtybių. Šis filmas – tai odė mažiesiems darbininkams, formuojantiems mūsų pasaulį.
Greičio ir garsenybių kulto apsėstame pasaulyje nusivylęs TV režisierius Džeimsas Balardas po autoavarijos atsiduria keistoje, pogrindinėje subkultūroje. Šiems žmonėms seksualinį pasitenkinimą teikia automobilių avarijos ir jose sužaloti kūnai. Balardas mato tai kaip progą atgaivinti aistrą santykiuose su žmona. Tyčia organizuojamos avarijos stumia vis giliau į keistų santykių voratinklį, verčiantį panirti į tamsiausių troškimų gelmes.
Apsėstas mokslo ir hedonizmo baronas fon Frankenšteinas įgyvendina siaubingą planą. Kartu su padėjėju Otu jis sukonstruoja ne vieną, o dvi būtybes – nimfomaną Adomą ir geidulingą Ievą, skirtus patenkinti jo tamsiausius troškimus ir pasaulį pripildyti palikuonių. Tačiau jo kūriniai netrukus įgauna savo protą ir geismus, o tai veda į košmarišką uždraustų aistrų kovą. Erotikos ir juodo humoro kupina Frankenšteino istorijos interpretacija provokuojamai atskleidžia monstrišką seksualumą, kurį dar labiau sustiprina 3D filmo formatas.
Sukėlė riaušes Kanų kino festivalyje, buvo uždraustas daugybėje šalių ir griežtai cenzūruojamas gimtinėje – žiaurus Nagisos Oshimos pasakojimas apie seksualinį apsėdimą užėmė garbingą vietą pasaulinės kino klasikos panteone. „Jausmų imperija“ remiasi liūdnai pagarsėjusia 1936 metų baudžiamosios bylos istorija, kai tarnaitė po kelias dienas trukusių seksualinių žaidimų nužudė ir iškastravo savo darbdavį. Filme šie personažai žiūrovą įtraukia į savo pasaulį: beveik galima užuosti kambarį, kuriame izoliuojasi įsimylėjėliai, jo kilimėlius, permirkusius sake, prakaitu, sperma, šlapimu, o galiausiai ir krauju.
Spalvingoje svajonių Kalifornijoje gražuolė ragana Eleina trokšta meilės. Savo gotikiniame Viktorijos laikų bute ji ruošia mikstūras ir eliksyrus. Tačiau jos burtai veikia per gerai ir gerbėjai krenta po kojom išleidę paskutinį kvapą. Kai ji pagaliau sutinka savo svajonių vyrą, beviltiškas noras būti mylimai merginą nuveda prie beprotybės slenksčio. Šis vizualiai stulbinantis septinto dešimtmečio B kategorijos kino įkvėptas pasakojimas tyrinėja moters galią ir visuomenės lūkesčius primindamas, kad net ir magija negali užpildyti tuštumos.
Ištuštėjusiame Belgijos pajūrio miestelyje jaunavedžių Stefano ir Valerijos medaus mėnesį sudrumsčia paslaptingosios grafaitės Batory ir jos palydovės atvykimas. Po gražuolės grafaitės žavesiu slypi tamsi paslaptis – šimtmečius trunkantis kraujo troškulys. Nykstant riboms tarp geismo ir pavojaus, Stefaną užvaldo grafaitės viliojantis paslaptingumas, o Valerija vis labiau įtaria pavojų. Artinantis nakčiai, izoliuotoje viešbučio aplinkoje prasideda mirtinas viliojimo ir manipuliavimo žaidimas.
Tolimoje ateityje astronautė Barbarela, keisdama kostiumus, keliauja per galaktiką. Žemės prezidentas ją pasiunčia susigrąžinti pavojingo ginklo iš maištaujančio mokslininko Durando Durando. Barbarela skrieja per ryškius psichodelinius pasaulius, knibždančius keistų būtybių ir neįprastų malonumų. Ši ekscentriška klasika siūlo vizualiai stulbinančią ir žaismingą lyčių vaidmenų, seksualumo ir ateities satyrą, perteikiančią pašėlusią septinto dešimtmečio dvasią ir stilių.
Banko tarnautojas Moranas įstrigęs monotoniškoje kasdienybėje ir svajoja apie geresnį gyvenimą. Trokšdamas laisvės jis ryžtasi rizikingam planui – pavogti iš savo darbdavio didelę pinigų sumą. Moranas kreipiasi į savo kolegą Romaną, jam nelieka kito pasirinkimo, kaip tik prisijungti prie apiplėšimo. Pradėję apiplėšimą vyrukai atsiduria pavojingų iššūkių ir intriguojančių romantinių situacijų sūkuryje. Keisti personažai, šmaikštūs dialogai ir absurdiškas humoras primena, kad geriausi nuotykiai kartais yra tie, kurių niekada neplanavai.
Jaunoji karalienė Marija Antuanetė kerinčiame Sofios Coppolos filme naviguoja po prabangius Versalio rūmus. Skleistis istorijai padeda ne tik vaidyba, scenografija, bet ir dizainerės Milenos Canonero sukurti žavingi kostiumai. Nuo žaismingų pastelinių spalvų, atspindinčių jaunatvišką maištą, iki begalės šilko sluoksnių ir didingų pūstų suknių – kiekvienas drabužis tampa skirtingo gyvenimo etapo simboliu. Jie kalba apie Marijos transformaciją: nuo nerūpestingos karalienės iki vienišos valdovės, įstrigusios auksiniame narvelyje. „Marija Antuanetė“ – vizualinė puota, kur mada tampa daugiau nei tik puošmena.
Spalvingoje svajonių Kalifornijoje gražuolė ragana Eleina trokšta meilės. Savo gotikiniame Viktorijos laikų bute ji ruošia mikstūras ir eliksyrus. Tačiau jos burtai veikia per gerai ir gerbėjai krenta po kojom išleidę paskutinį kvapą. Kai ji pagaliau sutinka savo svajonių vyrą, beviltiškas noras būti mylimai merginą nuveda prie beprotybės slenksčio. Šis vizualiai stulbinantis septinto dešimtmečio B kategorijos kino įkvėptas pasakojimas tyrinėja moters galią ir visuomenės lūkesčius primindamas, kad net ir magija negali užpildyti tuštumos.
Bruno ką tik pavogė televizorių, o Albertas iškeldinamas iš savo namų ir bando nusižudyti. Bruno pavyksta išgelbėti šio nepažįstamojo gyvybę ir taip užsimezga jų draugystė. Jiedu turi šį tą bendro: abu kenčia nuo priklausomybės pirkti daiktus ir yra paskendę skolose. Pasiryžę susitvarkyti savo gyvenimus Albertas ir Bruno susipažįsta su jaunų žaliųjų aktyvistų grupe. Suvilioti nemokamo alaus ir traškučių jie ilgai nesvarstę prisijungia prie judėjimo.
Charizmatiška 37-erių Milagros ir ekscentriškas 24-ių Džonatanas leidžiasi į kelią. Milagros mėgaujasi savo jaunatvišku nerūpestingumu, o Džonatanas jaučiasi vienišas, ieško nuotykių pažinčių programėlėse ir bėga nuo praeities. Kelyje Milagros nusprendžia, jog nori tapti motina ir paprašo Džonatano slapta gauti jai spermos iš vieno jo sugulovų. Netikėtai kelyje sutikta mistiška undinė nulemia tolesnę kelionės eigą.
Žiema užgriūna prestižinę Bartono akademiją. Cinizmu lyg storu paltu apsigaubęs profesorius Polas Hanemas priverstas atostogas praleisti su keliais moksleiviais ir virėja Mere, kuri gedi Vietname žuvusio sūnaus. Vienas studentų – maištingas, bet aštraus proto jaunuolis Angusas – meta iššūkį griežtai profesoriaus pasaulėžiūrai. Sutarti jiedviem nelengva, bet Angusas ir Polas pamažu pradeda vienas kitą suprasti. Snieguotas kraštovaizdis virsta bendrų nuotykių fonu, o širdys pradeda tirpti nuo netikėto žmogiško ryšio šilumos.
Demostenas, mėgaudamasis saulėta diena Atėnų queer paplūdimyje, pasisiūlo padėti bičiuliui Nikitui parašyti scenarijų, remiantis jo asmeniniais išgyvenimais. Mintimis nusikėlęs į praeitį Demostenas prisimena dėl tėvo ligos atidėtus atostogų planus, buvusį vaikiną ir jo priglaustą našlaitę šunytę vardu Karmen. Stengdamiesi šiuos įvykius paversti filmo siužetu Demostenas ir Nikitas ima kvestionuoti pagrindinę scenarijaus rašymo teorijos taisyklę – herojus turi keistis. Tuo pat metu jiedu verčia savo ilgametės draugystės puslapius.
Japonijos kaime, švelniai čiurlenančios upės ir šlamančių medžių draugijoje, vienišas tėvas Takumi augina dukrą Haną. Jų ramus gyvenimas sudrumsčiamas, kai Tokijo kompanija paskelbia planus netoliese statyti prabangų kempingą. Kaime augant įtampai ir baimei, kad vanduo bus negrįžtamai užterštas, Takumi tampa vienu iš pasipriešinimo lyderių. Šis seansas pritaikytas kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms. Ką tai reiškia? Filmas bus rodomas su specialiais subtitrais (SKN), kurie kiek daugiau nei įprastai papasakos apie filme pasigirstančius garsus. Girdintiems žiūrovams šie subtitrai netrukdys, o kurtieji ir neprigirdintys galės visavertiškai filmą žiūrėti kartu su girdinčiaisiais.
Trys draugės Tara, Skai ir Ema atvyksta į kurortą Kretoje ieškoti nuotykių. Laukia savaitė saulės, šokių, naujų pažinčių ir seksualinių patirčių. Išsikvėpinusios, pasipuošusios ryškiais drabužiais, merginos patenka į vakarėlių, pasimatymų ir vėlyvų lėbavimų sūkurį. Čia netyla muzika, ore tvyro alkoholio ir prakaito kvapai – tai turėjo būti pati geriausia vasara jų gyvenime. Kanų kino festivalyje pristatytas filmas pelnė Pagrindinį „Ypatingo žvilgsnio“ programos prizą, o pagrindinė aktorė Mia Mckenna-Bruce BAFTA apdovanojimuose gavo Kylančios britų žvaigždės prizą. Šis seansas pritaikytas kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms. Ką tai reiškia? Filmas bus rodomas su specialiais subtitrais (SKN), kurie kiek daugiau nei įprastai papasakos apie filme pasigirstančius garsus. Girdintiems žiūrovams šie subtitrai netrukdys, o kurtieji ir neprigirdintys galės visavertiškai filmą žiūrėti kartu su girdinčiaisiais.
2011–2013 metais Los Andželo vidurinėse mokyklose nebeaidėjo linksmas mokinių orkestrų skambesys, o tvyrojo šalta tyla – buvo pavogtos jų tūbos. „Kas pavogė tūbas?“ žengia toliau nei antraštės – gilindamasis į emocinę vagysčių įtaką šis dokumentinis filmas poetiškai tyrinėja garsą ir tylą. Klausos negalią turinti režisierė Alison O’Daniel peržengia linijinės istorijos ribas ir skatina susimąstyti apie bendruomenės vertę, saviraiškos galią ir muzikos atradimą netikėčiausiose vietose. Šis seansas pritaikytas kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms. Ką tai reiškia? Filmas bus rodomas su specialiais subtitrais (SKN), kurie kiek daugiau nei įprastai papasakos apie filme pasigirstančius garsus. Girdintiems žiūrovams šie subtitrai netrukdys, o kurtieji ir neprigirdintys galės visavertiškai filmą žiūrėti kartu su girdinčiaisiais.
Pastaruosius metus rašytoja Sandra, jos vyras Samuelis ir jų sūnus Danielis gyveno atokiame Prancūzijos Alpių miestelyje. Vieną dieną Samuelis randamas negyvas sniege prie jų namo ir Sandra tampa pagrindine įtariamąja. Prasidėjęs teismo procesas pamažu virsta viešu Sandros ir Samuelio sudėtingų santykių nagrinėjimu, o tyrimo eiga priklauso nuo jų neregio sūnaus parodymų. 2023 metais Kanų „Auksine palmės šakele“ apdovanota juosta „Kryčio anatomija“ yra intriguojanti teismo drama su psichologinio trilerio elementais.
Japonijos kaime, švelniai čiurlenančios upės ir šlamančių medžių draugijoje, vienišas tėvas Takumi augina dukrą Haną. Jų ramus gyvenimas sudrumsčiamas, kai Tokijo kompanija paskelbia planus netoliese statyti prabangų kempingą. Kaime augant įtampai ir baimei, kad vanduo bus negrįžtamai užterštas, Takumi tampa vienu iš pasipriešinimo lyderių. Šis seansas pritaikytas kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms. Ką tai reiškia? Filmas bus rodomas su specialiais subtitrais (SKN), kurie kiek daugiau nei įprastai papasakos apie filme pasigirstančius garsus. Girdintiems žiūrovams šie subtitrai netrukdys, o kurtieji ir neprigirdintys galės visavertiškai filmą žiūrėti kartu su girdinčiaisiais.
Džiulsas yra drag karalienė iš Londono. Kartą po pasirodymo klube jį užpuola homofobų gauja su Prestonu priešakyje. Po šio įvykio Džiulsas atsisako pasirodyti klubuose ir atsiriboja nuo išorinio pasaulio. Tik po kelių mėnesių jis nusprendžia apsilankyti gėjų pirtyje, kur sutinka... Prestoną. Instinktyvus noras bėgti netrukus virsta keršto troškimu. Bet Džiulsas nekeršija Prestonui smurtu, vietoje to nusprendžia jį suvilioti. Taip „Femme“ virsta dviejų vyrų iš skirtingų pasaulių – katės ir pelės – žaidimu.
Mažame Sakartvelo kaimelyje gyvenanti 48 metų moteris Etero niekada nenorėjo vyro. Nepaisydama kreivų miestelio gyventojų žvilgsnių, savo laisvę ji brangina taip pat, kaip ir pyragus. Netikėtai Etero aistringai įsimyli vyrą ir atsiduria kryžkelėje – užmegzti santykius ar tęsti vienišės gyvenimą. Taip prasideda moters kova su savo jausmais ir laimės paieškos.
Tuniso režisierė Kaouther Ben Hania trina ribą tarp dokumentinio ir vaidybinio kino. Kai prisijungusios prie ISIS dingsta dvi Olfos dukros, režisierė pasikviečia aktores užimti jų vietą ir rekonstruoja jų istoriją bei Olfos ir jaunesniųjų dukrų skausmą. Tai tikrovė, fikcija ar viskas vienu metu? Šioje istorijoje širdį veriančiu žvilgsniu tyrinėjama atmintis, vaizduotė ir begalinė motinos stiprybė.
Klastinguose ir pelkėtuose miškuose, sudarančiuose vadinamąją žalią sieną tarp Baltarusijos ir Lenkijos, pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos patenka į geopolitinius pančius. Apgaulingą viltį atsidurti saugesnėje Europoje keičia siaubas ir šiuolaikinė tragedija. Šiame nematomame kare susipina patogumų atsisakiusios, ką tik aktyviste tapusios Julijos, jauno pasieniečio Jano ir sirų šeimos gyvenimai. Milžinišką ažiotažą Lenkijoje sukėlęs kino meistrės Agnieszkos Holland filmas kelia klausimą: ar skirtingos barikadų pusės gali rasti bendrą kalbą, kai siena tampa sudužusių svajonių kapinynu?
Įspūdingų, dažnai tamsiai komiškų vinječių serija „ Žemiškos eilės “ leidžia pažvelgti į iraniečių gyvenimą, jiems grumiantis su vyriausybės primesta socialine, kultūrine ir religine biurokratija. Statiška kamera vaizduoja daugybę istorijų: pamesto šuns ieškančią moterį, valstybės cenzūrą patiriantį filmo kūrėją, tėvus, norinčius pavadinti savo naujagimį sūnų Deividu, ir daugelį kitų. Šios trumpos fikcijos piešia stiprų, žmogišką gyventojų, pavargusių nuo kasdienybę varžančios politikos, portretą.
Trys draugės Tara, Skai ir Ema atvyksta į kurortą Kretoje ieškoti nuotykių. Laukia savaitė saulės, šokių, naujų pažinčių ir seksualinių patirčių. Išsikvėpinusios, pasipuošusios ryškiais drabužiais, merginos patenka į vakarėlių, pasimatymų ir vėlyvų lėbavimų sūkurį. Čia netyla muzika, ore tvyro alkoholio ir prakaito kvapai – tai turėjo būti pati geriausia vasara jų gyvenime. Kanų kino festivalyje pristatytas filmas pelnė Pagrindinį „Ypatingo žvilgsnio“ programos prizą, o pagrindinė aktorė Mia Mckenna-Bruce BAFTA apdovanojimuose gavo Kylančios britų žvaigždės prizą. Šis seansas pritaikytas kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms. Ką tai reiškia? Filmas bus rodomas su specialiais subtitrais (SKN), kurie kiek daugiau nei įprastai papasakos apie filme pasigirstančius garsus. Girdintiems žiūrovams šie subtitrai netrukdys, o kurtieji ir neprigirdintys galės visavertiškai filmą žiūrėti kartu su girdinčiaisiais.
Jauna mergina Jagna privalo tekėti už daug vyresnio turtingo ūkininko Borynos, nepaisant meilės jo sūnui Antekui. Laikui bėgant Jagna tampa kaimo gyventojų pavydo ir neapykantos objektu ir turi kovoti, kad išsaugotų savo nepriklausomybę. Kiekvieno vaidmuo nulemtas taisyklių ir tradicijų, o už nukrypimą nuo socialinių lūkesčių gali būti baudžiama pajuoka ir atstūmimu. Lenkijos kaime XIX ir XX amžių sandūroje vykstantys dramatiški istorijos posūkiai susieti su besikeičiančiais metų laikais, darbu laukuose ir vietinėmis šventėmis.
Septynmetė Marija ir jos mama gyvena savo susikurtame pasaulyje, prigrūstame įvairių daiktų, dėžių ir blizgių niekučių. Vieną naktį jų magiškas pasaulis sugriūva ir po dešimtmečio Mariją sutinkame gyvenančią su globėja. Namuose trumpam apsistoja buvęs globotinis Maiklas ir ši pažintis merginai atveria praeities traumas. Padedama jauno vyro Marija savo ilgesį ir įsisenėjusį gedulą išreiškia per keistus, fetišistinius žaidimus.
Klastinguose ir pelkėtuose miškuose, sudarančiuose vadinamąją žalią sieną tarp Baltarusijos ir Lenkijos, pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos patenka į geopolitinius pančius. Apgaulingą viltį atsidurti saugesnėje Europoje keičia siaubas ir šiuolaikinė tragedija. Šiame nematomame kare susipina patogumų atsisakiusios, ką tik aktyviste tapusios Julijos, jauno pasieniečio Jano ir sirų šeimos gyvenimai. Milžinišką ažiotažą Lenkijoje sukėlęs kino meistrės Agnieszkos Holland filmas kelia klausimą: ar skirtingos barikadų pusės gali rasti bendrą kalbą, kai siena tampa sudužusių svajonių kapinynu?
Banko tarnautojas Moranas įstrigęs monotoniškoje kasdienybėje ir svajoja apie geresnį gyvenimą. Trokšdamas laisvės jis ryžtasi rizikingam planui – pavogti iš savo darbdavio didelę pinigų sumą. Moranas kreipiasi į savo kolegą Romaną, jam nelieka kito pasirinkimo, kaip tik prisijungti prie apiplėšimo. Pradėję apiplėšimą vyrukai atsiduria pavojingų iššūkių ir intriguojančių romantinių situacijų sūkuryje. Keisti personažai, šmaikštūs dialogai ir absurdiškas humoras primena, kad geriausi nuotykiai kartais yra tie, kurių niekada neplanavai.
Trys draugės Tara, Skai ir Ema atvyksta į kurortą Kretoje ieškoti nuotykių. Laukia savaitė saulės, šokių, naujų pažinčių ir seksualinių patirčių. Išsikvėpinusios, pasipuošusios ryškiais drabužiais, merginos patenka į vakarėlių, pasimatymų ir vėlyvų lėbavimų sūkurį. Čia netyla muzika, ore tvyro alkoholio ir prakaito kvapai – tai turėjo būti pati geriausia vasara jų gyvenime. Kanų kino festivalyje pristatytas filmas pelnė Pagrindinį „Ypatingo žvilgsnio“ programos prizą, o pagrindinė aktorė Mia Mckenna-Bruce BAFTA apdovanojimuose gavo Kylančios britų žvaigždės prizą. Šis seansas pritaikytas kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms. Ką tai reiškia? Filmas bus rodomas su specialiais subtitrais (SKN), kurie kiek daugiau nei įprastai papasakos apie filme pasigirstančius garsus. Girdintiems žiūrovams šie subtitrai netrukdys, o kurtieji ir neprigirdintys galės visavertiškai filmą žiūrėti kartu su girdinčiaisiais.
Septynmetė Marija ir jos mama gyvena savo susikurtame pasaulyje, prigrūstame įvairių daiktų, dėžių ir blizgių niekučių. Vieną naktį jų magiškas pasaulis sugriūva ir po dešimtmečio Mariją sutinkame gyvenančią su globėja. Namuose trumpam apsistoja buvęs globotinis Maiklas ir ši pažintis merginai atveria praeities traumas. Padedama jauno vyro Marija savo ilgesį ir įsisenėjusį gedulą išreiškia per keistus, fetišistinius žaidimus.
Pastaruosius metus rašytoja Sandra, jos vyras Samuelis ir jų sūnus Danielis gyveno atokiame Prancūzijos Alpių miestelyje. Vieną dieną Samuelis randamas negyvas sniege prie jų namo ir Sandra tampa pagrindine įtariamąja. Prasidėjęs teismo procesas pamažu virsta viešu Sandros ir Samuelio sudėtingų santykių nagrinėjimu, o tyrimo eiga priklauso nuo jų neregio sūnaus parodymų. 2023 metais Kanų „Auksine palmės šakele“ apdovanota juosta „Kryčio anatomija“ yra intriguojanti teismo drama su psichologinio trilerio elementais.
Kino kūrėjas Tomas užmezga aistringą romaną su jauna mergina Agata, su kuria susipažįsta po filmo užbaigimo vakarėlio. Impulsyvus sprendimas sujaukia jo, rodos, tvirtą santuoką su Martinu. Agata įžiebia Tomo kūrybinę kibirkštį, bet taip pat grasina jį pasiglemžti. Tuo tarpu Martinas ieško paguodos kitame meilės romane. Painus emocinis voratinklis verčia vyrus susidurti akis į akį su savo tikraisiais prioritetais. „Labirintai“ – tai audringa meilės, netekties ir vidinių atradimų kelionė pasaulyje, kuriame ištikimybės samprata nuolat keičiasi.
Bruno ką tik pavogė televizorių, o Albertas iškeldinamas iš savo namų ir bando nusižudyti. Bruno pavyksta išgelbėti šio nepažįstamojo gyvybę ir taip užsimezga jų draugystė. Jiedu turi šį tą bendro: abu kenčia nuo priklausomybės pirkti daiktus ir yra paskendę skolose. Pasiryžę susitvarkyti savo gyvenimus Albertas ir Bruno susipažįsta su jaunų žaliųjų aktyvistų grupe. Suvilioti nemokamo alaus ir traškučių jie ilgai nesvarstę prisijungia prie judėjimo.
Kai sūnaus elgesys neatpažįstamai pasikeičia, vienišos motinos Saki gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Berniuko agresijos priežasčių ji bando ieškoti mokykloje. Motina įsitikinusi, kad sūnaus problemų šaltinis yra jo mokytojas Hori. Tačiau viskas yra kur kas painiau. Šių personažų keliams susikirtus užsimezga netikėtas ryšys, atskleidžiantis paslaptis ir trapią tiesos prigimtį. Ar paaiškės, kas yra tikrasis monstras?
Kelerius metus iki mirties kompozitorius Ryuichi Sakamoto negalėjo koncertuoti gyvai. Vis dėlto 2022 metų pabaigoje jis sukaupė jėgas ir surengė paskutinį pasirodymą – sukūrė koncertinį filmą, kuriame yra tik jis ir fortepijonas. Koncertas prasideda ankstyvo ryto šviesoje, Sakamoto lipant į sceną. Brėkštant dienai jo paties pasirinkta tvarka atliekami kūriniai atspindi visą kompozitoriaus karjerą – nuo popžvaigždės grupėje „Yellow Magic Orchestra“ iki nuostabių Bertolucci filmų garso takelių bei paskutinio albumo „12“. Tai ne tik koncertas, tai – meditacija apie laiką ir kūrybą bei atsisveikinimas su vienu didžiausių Japonijos muzikos kūrėjų.
Vasara Budapešte. Vidurinės mokyklos mokiniui Abeliui sunku susikaupti baigiamiesiems egzaminams, nes jis yra beviltiškai įsimylėjęs savo geriausią draugę Janką. O Janka nelaimingai įsimylėjusi vedusį istorijos mokytoją, kuriam anksčiau yra tekę susidurti su konservatyviu Abelio tėvu. Abelio laikomas istorijos baigiamasis egzaminas virsta nacionaliniu skandalu ir poliarizuotos visuomenės įtampa staiga iškyla į paviršių.
Klastinguose ir pelkėtuose miškuose, sudarančiuose vadinamąją žalią sieną tarp Baltarusijos ir Lenkijos, pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos patenka į geopolitinius pančius. Apgaulingą viltį atsidurti saugesnėje Europoje keičia siaubas ir šiuolaikinė tragedija. Šiame nematomame kare susipina patogumų atsisakiusios, ką tik aktyviste tapusios Julijos, jauno pasieniečio Jano ir sirų šeimos gyvenimai. Milžinišką ažiotažą Lenkijoje sukėlęs kino meistrės Agnieszkos Holland filmas kelia klausimą: ar skirtingos barikadų pusės gali rasti bendrą kalbą, kai siena tampa sudužusių svajonių kapinynu?
Pagal jūsų paiešką filmų ar renginių nerasta.
Svetainės veikimui naudojame būtinuosius slapukus. Analitikai slapukai nenaudojami.
