Sunku būtų rasti kitą asmenybę, taip giliai įsišaknijusią į Amerikos avangardą ir Niujorko meno sceną, kaip Jonas Mekas. Vis dėlto „Lost, Lost, Lost“ pasakoja visai kitą istoriją – tremties, išvietinimo ir ilgesio kroniką. Filmo medžiaga kaupta beveik penkiolika metų: nuo pat Meko atvykimo į Niujorką 1949-aisiais iki jo įsiliejimo į gimstančią septinto dešimtmečio meno sceną. Ekrane mirga protestai prieš Vietnamo karą, sinematekos seansai, miško iškylos ir pajūrio malonumai.
