Paauglių grupelė vogta kamera filmuoja savo kasdienybę. Pirmas dienos darbas – apiplėšimas. Toliau – tik blogyn. Vaikščiodami po gatves, kurias vadina namais, springdami iš juoko ir staiga įsiūčio pagauti, jie fiksuoja gyvenimus be ritmo, be priežasties, be vizijos, kaip viskas galėtų būti kitaip. Jie labiau už viską nori būti suprasti – pagaliau pajusti, kad kažkam jie, skersgatvių vaikai, rūpi. Ir kartu niekas jų negąsdina labiau. Šiame filme gali būti scenų, kurios kai kuriuos žiūrovus gali trikdyti.
