Tai istorija apie dvi motinas, kurios turi paleisti viena kitą, kad galėtų užaugti. Karšta vasaros diena prie jūros. Pas Aldoną (45 m.) į svečius atvažiuoja devintą mėnesį nėščia jos vienturtė dukra Miglė (25 m.). Džiaugdamasi jos vizitu, Aldona stengiasi parodyti visą savo rūpestį. Mama pamažu smelkiasi į dukros erdvę: siūlo savo pagalbą, kviečia persikraustyti pas ją, o tai kuo toliau, tuo labiau Miglę atstumia. Kai dukra pamato mamos paruoštą staigmeną – kruopščiai įrengtą kambarį kūdikiui, pratrūksta – čia Aldona nuėjo per toli. Naktį Miglei prasideda sąrėmiai, o kartu su jais – naujas etapas, kuriame Aldona turi peržengti savo nerimą, paleisti dukrą ir pagaliau priimti tai, ko labiausiai bijo – savo vienatvę.
