Karas yra žmonių tragedija, tačiau neturėtume pamiršti, kad gamta kenčia kartu su mumis. Be pasakotojo balso filmas skleidžiasi tarsi metafizinė simfonija: matome pelenais virtusius miškus, sprogimų išvarpytus laukus, karinės technikos griaučius. Ir vis dėlto gamta nepasiduoda – kaip ir žmogus. Kol viena pusė sėja mirtį, kita – išminuotojai, kūnų ieškotojai, ekologai – fiksuoja tragedijos padarinius ir bando atkurti trapias Ukrainos ekosistemas. Net kai horizonte vis dar dunda, čia vyksta atkaklus atgimimas. Šiame filme gali būti scenų, kurios kai kuriuos žiūrovus gali trikdyti.
